Disertaciniame darbe analizuojamas socialinio darbo paslaugų privatizavimas, remiantis veikėjo ir neo-institucionalizmo teorijomis bei jų sanglauda. Disertaciniame darbe siekiama atskleisti socialinio darbo paslaugų privatizavimo ištakas ir sampratą, veiksnius ir pasekmes bei socialinio darbo paslaugų plėtros perspektyvas privatizavimo kontekste Lietuvoje. Lietuvoje socialinio darbo paslaugų privatizavimas nėra pakankamai ištyrinėtas, kadangi socialinio darbo paslaugų sistema Lietuvoje buvo pradėta kurti tik nuo 1990 m. Tačiau atskiruose tyrimuose analizuojami klausimai, susiję su socialinio darbo paslaugų privatizavimu. Dėl vykstančių pokyčių socialinio darbo paslaugų srityje, finansavimo ir teikimo sistemų pertvarkymo, stinga informacijos apie besikeičiančias socialinio darbo paslaugas. Manoma, svarbu yra ištirti, kaip tai atsiliepia socialinio darbo klientui. Disertacijos tikslas – atskleisti socialinio darbo paslaugų privatizavimo raišką Lietuvos socialinio darbo paslaugų praktikoje. Siekiant darbo tikslo, aptariami ir analizuojami socialinio darbo paslaugų privatizavimo ištakos ir samprata, veiksniai ir pasekmės, socialinio darbo paslaugų plėtros perspektyvos Lietuvoje.

In the dissertation the privatization of social work services was analysed using actor and new-institutionalism theories. The purpose of the dissertation is to detect the origins and conception, factors and results, as well as development of the social work services in the context of privatization in Lithuania. There is still a study gap of the privatization of social work services in Lithuania, as the development of the system of social work services in Lithuania has been started only since 1990. Though there are some researches which analyse some aspects of the privatization of social work services in Lithuania. The significance and purpose of the dissertation is to fill this lack and to analyse systemically the privatization of social work services as well as its’ factors in Lithuania. Dissertation objective is to analyse the privatization of social work services in social work services practise in Lithuania: to detect the origins and conception, the factors, the results and the development perspectives of the privatization of social work services in Lithuania.

Disertaciniame darbe analizuojamas socialinio darbo paslaugų privatizavimas, remiantis veikėjo ir neo-institucionalizmo teorijomis bei jų sanglauda. Disertaciniame darbe siekiama atskleisti socialinio darbo paslaugų privatizavimo ištakas ir sampratą, veiksnius ir pasekmes bei socialinio darbo paslaugų plėtros perspektyvas privatizavimo kontekste Lietuvoje. Lietuvoje socialinio darbo paslaugų privatizavimas nėra pakankamai ištyrinėtas, kadangi socialinio darbo paslaugų sistema Lietuvoje buvo pradėta kurti tik nuo 1990 m. Tačiau atskiruose tyrimuose analizuojami klausimai, susiję su socialinio darbo paslaugų privatizavimu. Dėl vykstančių pokyčių socialinio darbo paslaugų srityje, finansavimo ir teikimo sistemų pertvarkymo, stinga informacijos apie besikeičiančias socialinio darbo paslaugas. Manoma, svarbu yra ištirti, kaip tai atsiliepia socialinio darbo klientui. Disertacijos tikslas – atskleisti socialinio darbo paslaugų privatizavimo raišką Lietuvos socialinio darbo paslaugų praktikoje. Siekiant darbo tikslo, aptariami ir analizuojami socialinio darbo paslaugų privatizavimo ištakos ir samprata, veiksniai ir pasekmės, socialinio darbo paslaugų plėtros perspektyvos Lietuvoje.

Liubov Kotova THE PRIVATIZATION OF SOCIAL WORK SERVICES Annotation of Doctoral Dissertation In the dissertation the privatization of social work services was analysed using actor and new-institutionalism theories. The purpose of the dissertation is to detect the origins and conception, factors and results, as well as development of the social work services in the context of privatization in Lithuania. There is still a study gap of the privatization of social work services in Lithuania, as the development of the system of social work services in Lithuania has been started only since 1990. Though there are some researches which analyse some aspects of the privatization of social work services in Lithuania. The significance and purpose of the dissertation is to fill this lack and to analyse systemically the privatization of social work services as well as its’ factors in Lithuania. Dissertation objective is to analyse the privatization of social work services in social work services practise in Lithuania: to detect the origins and conception, the factors, the results and the development perspectives of the privatization of social work services in Lithuania.

Disertacijoje tyrinėjama asmeninių socialinių paslaugų institucinė ir organizacinė struktūra Lietuvoje. Pagrindinis darbo tikslas – ištirti Vakarų šalių asmeninių socialinių paslaugų institucinės ir organizacinės struktūros pagrindinių bruožų raišką Lietuvoje. Disertacijos struktūrą lėmė išsikeltas tyrimo tikslas. Pirmoje darbo dalyje siekiama pateikti asmeninių socialinių paslaugų sampratą, išskiriant ją sudarančius elementus, kurių transformacijos analizuojamos kitose darbo dalyse. Antroje darbo dalyje pristatomi tyrimo objektai, duomenų šaltiniai ir duomenų rinkimo metodai, duomenų analizės metodai ir procesas. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos asmeninių socialinių paslaugų institucinė ir organizacinė struktūra, siekiant identifikuoti Vakarų šalių asmeninių socialinių paslaugų institucinės ir organizacinės struktūros bruožus, bei atskleisti atitinkamo bruožo raišką sąlygojančius mechanizmus. Disertacijoje konstatuojama, kad Lietuvos asmeninių socialinių paslaugų institucinėje ir organizacinėje struktūroje galima identifikuoti tam tikrus Vakarų šalių bruožus, tačiau jų raiška yra veikiama iki nepriklausomybės atkūrimo buvusios institucinės ir organizacinės struktūros.

He objective of the dissertation is to identify the main features of Western personal social services in institutional and organizational structure of post-communist Lithuania. The first part of the dissertation is devoted to get analytical frame of personal social services. Part two presents the research strategy used to analyze the institutional and organizations structure of personal social services in post-communist Lithuania: object of research, data sources and data gathering techniques, data analysis process and techniques. The analysis of institutional and organizational structure of personal social services in post-communist Lithuania is conducted in the third part of dissertation. Findings: the institutional and organizational structure of personal social services in post-communist Lithuania corresponds to Western structures, but the development was influenced by the legacy of communist period.

Temos aktualumas ir mokslinė problema. Elektroninės valdžios raidos tendencijos, jų svarba valdžios įstaigų veiklos efektyvumui ir visuomeninių lūkesčių įgyvendinimui didinti bei demokratijai plėtoti yra neabejotina (Millard, J., 2003). Elektroninė valdžia dažniausiai suvokiama kaip valstybinės valdžios tąsa elektroninėje erdvėje, pasireiškianti kaip valstybės funkcijų realizavimas, organizacinių pokyčių tobulinimas pasitelkiant informacines technologijas (Designing E-Government, 2002). Elektroninė valdžia yra vienas iš būdų modernizuoti valstybės valdymą, sėkmingai vykdyti valstybės reformą, prisitaikant prie žinių visuomenės reikalavimų (Augustinaitis, A., Petrauskas, R., 2002, Paliulis, N., Jurkėnaitė, N., 2006), pagerinti visuomenės ir valdžios ryšio kokybę (Limba, T., Petrauskas, R., 2004). Dėl šių priežasčių elektroninė valdžia gali ir turi tapti vienu iš valstybės strateginio valdymo įgyvendinimo efektyvių veiksnių ir prioritetų (Andersen, K. V., Henriksen, H. Z., 2005) Iki šiol diskutuojama (Dillon, S., Deakins, E., Chen, W., 2005; Domarkas, V., Lukoševičienė, V., 2006), kuris elektroninės valdžios bruožas yra svarbiausias, ir pateikta nemažai elektroninės valdžios sąvokų aiškinimų bei jos esmės vertinimų. Daugumoje diskusijų (Goldkuhl, G., Persson, A., 2006; Buckley, J., 2003; Burn, J., Robins, G., 2003) pripažįstama, jog esminiai elektroninės valdžios įgyvendinimo principai paremti šiuolaikinių informacinių technologijų taikymu, sukuriant naujus būdus ir galimybes... [toliau žr. visą tekstą]

Topic relevance and the scientific issue. Development trends of electronic government, their importance for the efficiency of state institutions and for increasing the implementation of public expectations as well as for the development of democracy is undoubted (Millard J., 2003). Electronic government is commonly perceived as the prolongation of state government in electronic space, manifesting itself as realization of state functions, improvement of organizational changes while applying information technologies (Designing E-Government, 2002). Electronic government is one of the ways to modernize state government, to carry out the state reform, while adjusting to the requirements of the knowledge society (Augustinaitis, A., Petrauskas, R., 2002, Paliulis, N., Jurkenaitė, N., 2006), to improve the quality of the relation between the public and the government (Limba, T., Petrauskas, R., 2004). Due to the above mentioned reasons electronic government is able to and has to become one of the effective elements and priorities to the implementation of strategic governance of the state (Andersen, K. V., Henriksen, H. Z., 2005). Discussions keep going on (Dillon, S., Deakins, E., Chen, W., 2005; Domarkas, V., Lukoševicienė, V., 2006) about which of the electronic government features is the most important. There has been a number of concept interpretations of electronic government and constructions of its essence. It is admitted in most discussions (Goldkuhl, G., Persson, A., 2006;... [to full text]

Disertacijos tikslas - identifikuoti Lietuvos švietimo sistemos bruožus, paveikiančius socialinę nelygybę jos skatinimo arba redukavimo kryptimi. Švietimo vaidmuo socialinės nelygybės atžvilgiu yra vienas prieštaringiausių mokslinių diskusijų objektas. Ar švietimas iš tiesų yra efektyvus visuomenės emancipacijos, lygių galimybių bei socialinio mobilumo pamatas, ar atvirkščiai – linkęs išlaikyti esamą socialinę visuomenės struktūrą dar šiandien yra atviras mokslinėms diskusijoms klausimas. Tyrimai rodo, jog švietimas savyje apjungia du prieštaraujančius pradus – viena vertus, jis yra vienas plačiausiai pripažintų socialinių „liftų“, padedančių pakilti socialinio statuso laipteliais aukštyn kita vertus, švietimas atlieka ir mobilumo kontrolės funkciją. Dauguma tyrimų atskleidė, jog skirtingose šalyse koreliacijos tarp išsimokslinimo ir užimamo statuso yra skirtingos. Taigi, švietimo vaidmuo socialinės nelygybės atžvilgiu, tiesiogiai siejasi su šalies socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu specifiškumu. Disertaciniame tyrime taikytos kokybinio tyrimo priemonės kaip tik ir leido aprašyti švietimo ir socialinės nelygybės sąryšius bei identifikuoti konkrečius švietimo sistemos bruožus, mažinančius ir/arba didinančius socialinę nelygybę specifinėmis Lietuvos sociokultūrinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Sudarant tyrimo imtį kryptingai buvo apjungtas nacionalinės politikos ir savivaldos lygmuo, institucinis (švietimos ir kitos socialinės institucijos) bei individualus lygmuo (mokytojai,... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of the dissertation research is to identify the features of Lithuanian educational system affecting social inequality in the direction to stimulation or reduction. The role of education regarding social inequality is one of the most controversial objects of scientific discussions. Is education an effective foundation of society emancipation, equal wrights and social mobility, or on the contrary, it enhances the current structure of the society? It is an open question for scientific discussions. Researches show that education connect in itself two contradictional elements: on the one hand, it is one of the most widely acknowledged social “elevators” helping to rise by the steps of social status, on the other hand, education also has the function of mobility control. Many researches revealed that correlations between education and social status of a man in different countries are different. Thus the role of education with respect to social inequality is directly connected with social, economical and cultural specificity of the country. The dissertation research employs tools of qualitative research, and they allow describe the relationship between education and social inequality as well as identify concrete features of education system that diminish or/and increase social inequality in specific socio-cultural and economic conditions in Lithuania. The composition of the research sample includes the levels of national politics and self-government, institution (education... [to full text]

Disertacijoje teoriškai pagrįstas turizmo vadybos studentų socialinės kompetencijos modeliavimas, empiriškai patikrintas turizmo vadybos studentų socialinės kompetencijos modelis, kai akcentuojamos universitetinio ugdymo tendencijos ir problemos,įvertintas universitetinių studijų turizmo vadybos studentų socialinės kompetencijos lygis, parengta turizmo vadybos studentų socialinės kompetencijos modeliavimo schema.

In the dissertation tourism management students‘ social competence was substantiated on the theoretical basis, model of tourism management students‘ social competence was empirically tested focusing on tendencies and problems of university education, tourism management students‘ social competence level was evaluated in university studies, scheme of tourism management students’ social competence modeling was framed.

Pilietinės visuomenės ribas galima nesunkiai apibrėžti kuomet kalbama apie institucionalizuotą jos dalį, t.y., analizuojant formalias pilietinės visuomenės organizacijas galima išsiaiškinti ką jos gali daryti, ką ir kaip daro, kokie saisto bendravimo su valdžia bei verslu santykiai bei kaip reglamentuojama jų struktūra. Kitaip sakant, pilietinė visuomenė gali būti apibrėžta aiškių įstatymų, nužyminčių jos ribas ir jų formavimo galimybes. Tuo tarpu problema iškyla kuomet bandoma aptarti neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės indėlį į pilietinės visuomenės ribų formavimą. Kyla klausimas kaip veikia neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės grupės, kokia yra jų tarpusavio ir jų santykių su valdžia bei verslu struktūra, kaip jos prisideda prie ribų formavimo? Pilietinė visuomenė yra ne tik kooperacijos, solidarumo ir bendradarbiavimo sritis, pasižymėdama nuomonių ir idėjų pliuralizmu bei skirtingumu, kartu ji yra ir konfliktų tarp skirtingų subjektų sritis. Konfliktų metu, skirtingi pilietinės visuomenės veikėjai siekia atstovauti savus interesus. Konfliktų eskalacija ir deeskalacija, padeda atpažinti tam tikrų pilietinės visuomenės dalyvių interesų legitimaciją ir delegitimaciją, todėl konfliktų tyrimai, analizuojant dalyvių strategijas, veiklas, rezultatus ir jų sąsajas su poveikiu pilietinei visuomenei, tampa svarbiu pilietinės visuomenės ribų tyrimų pjūviu ir leidžia suprasti pilietinės visuomenės ribų formavimo aspektus. Konfliktų tyrimai padeda suvokti analizuojamo... [toliau žr. visą tekstą]

The boundaries of civil society can be easily defined when it comes to an institutionalized part of it, i.e., by analyzing formal civil society organizations, to find out what they can do, what and how they do, what is binding interaction with government and business relations, as well as their governing structure. In other words, civil society can be defined by clear laws which define its boundaries and possibilities of their formation. Meanwhile, the problem arises when trying to discuss civil society's contribution to the formation of civil society’s boundaries. The question arises how noninstitutionalized civil society’s groups function, what structure is between them and their relations with government and business, how they contribute to the formation of boundaries? Civil society is both a cooperative solidarity and cooperation area and that civil society is an area of conflict by having opinions and ideas of pluralism and diversity. During conflicts, different civil society’s subjects aim to represent their own interests. Such escalation and de-escalation of social conflict help to identify interest legitimacy and delegitimacy of certain civil society subjects, therefore, in the analysis of strategies, activities outcomes and impacts their relationship with civil society, conflict studies become an important research angle of the boundaries of civil society, which allow to understand the aspects of the boundary formation of civil society. Conflict research helps to... [to full text]

Pilietinės visuomenės ribas galima nesunkiai apibrėžti kuomet kalbama apie institucionalizuotą jos dalį, t.y., analizuojant formalias pilietinės visuomenės organizacijas galima išsiaiškinti ką jos gali daryti, ką ir kaip daro, kokie saisto bendravimo su valdžia bei verslu santykiai bei kaip reglamentuojama jų struktūra. Kitaip sakant, pilietinė visuomenė gali būti apibrėžta aiškių įstatymų, nužyminčių jos ribas ir jų formavimo galimybes. Tuo tarpu problema iškyla kuomet bandoma aptarti neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės indėlį į pilietinės visuomenės ribų formavimą. Kyla klausimas kaip veikia neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės grupės, kokia yra jų tarpusavio ir jų santykių su valdžia bei verslu struktūra, kaip jos prisideda prie ribų formavimo? Pilietinė visuomenė yra ne tik kooperacijos, solidarumo ir bendradarbiavimo sritis, pasižymėdama nuomonių ir idėjų pliuralizmu bei skirtingumu, kartu ji yra ir konfliktų tarp skirtingų subjektų sritis. Konfliktų metu, skirtingi pilietinės visuomenės veikėjai siekia atstovauti savus interesus. Konfliktų eskalacija ir deeskalacija, padeda atpažinti tam tikrų pilietinės visuomenės dalyvių interesų legitimaciją ir delegitimaciją, todėl konfliktų tyrimai, analizuojant dalyvių strategijas, veiklas, rezultatus ir jų sąsajas su poveikiu pilietinei visuomenei, tampa svarbiu pilietinės visuomenės ribų tyrimų pjūviu ir leidžia suprasti pilietinės visuomenės ribų formavimo aspektus. Konfliktų tyrimai padeda suvokti analizuojamo... [toliau žr. visą tekstą]

The boundaries of civil society can be easily defined when it comes to an institutionalized part of it, i.e., by analyzing formal civil society organizations, to find out what they can do, what and how they do, what is binding interaction with government and business relations, as well as their governing structure. In other words, civil society can be defined by clear laws which define its boundaries and possibilities of their formation. Meanwhile, the problem arises when trying to discuss civil society's contribution to the formation of civil society’s boundaries. The question arises how noninstitutionalized civil society’s groups function, what structure is between them and their relations with government and business, how they contribute to the formation of boundaries? Civil society is both a cooperative solidarity and cooperation area and that civil society is an area of conflict by having opinions and ideas of pluralism and diversity. During conflicts, different civil society’s subjects aim to represent their own interests. Such escalation and de-escalation of social conflict help to identify interest legitimacy and delegitimacy of certain civil society subjects, therefore, in the analysis of strategies, activities outcomes and impacts their relationship with civil society, conflict studies become an important research angle of the boundaries of civil society, which allow to understand the aspects of the boundary formation of civil society. Conflict research helps to... [to full text]

Pasitelkus socialinio konstrukcionizmo teoriją, disertacijoje siekiama išanalizuoti karjeros sampratos formavimą Lietuvoje. Pasirinkta teorinė-metodologinė pozicija leidžia peržengti iki šiol karjeros teorijoje dominavusias dichotomijas tarp to, kas suprantama kaip senoji, tradicinė, biurokratinė arba organizacinė karjera, ir naujosios, individualios arba asmeninės karjeros, kuri būdingesnė pozityvistinei tyrimų perspektyvai. Disertacijoje akcentuojamas žinojimo ir socialinio, istorinio konteksto sąryšis. Remiantis trimis socialinės tikrovės konstravimo proceso etapais – objektyvacija, eksternalizacija ir internalizacija, į karjeros sampratos formavimo instrumentų analizę įtraukiamas ne tik mokslinis žinojimas, t. y. nagrinėjama ne tik akademinė karjeros samprata, bet ir viešosios politikos atstovų, praktikų ir tyrėjų formuojama karjeros samprata.

The dissertation analyses the construction of the concept of career in Lithuania using the theory of social constructionism. The chosen theoretical-methodological approach allows us to overcome the dichotomies that have long been prevalent in career theory—between the old, traditional, bureaucratic or organizational career and the new, individual or personal career, more typical to the positivistic approach. The dissertation emphasizes the relationship between knowledge and its socio-historical context. The construction of social reality may be divided into three distinct phases—objectivation, externalization and internalization. This approach requires us to not limit ourselves to academic discourse but also examine the notions formulated in other fields—by public servants, career consultants and empirical researchers.

Darbo tikslas – įvertinti slaugos personalo vertybių pokytį ir jų sąsajas su gyvenimo kokybe 1960 – 2004 m. darbo kohortose Uždaviniai: 1. Nustatyti slaugos personalo, priklausančio įvairioms slaugytojų kohortoms, dominuojančias vertybes. 2. Įvertinti slaugos personalo vertybių pokyčius nuo 1960 iki 2004 metų. 3. Įvertinti slaugos personalo, priklausančio įvairioms darbo kohortoms, gyvenimo kokybę. 4. Nustatyti ryšį tarp dominuojančių profesinių vertybių ir slaugytojų gyvenimo kokybės 5. Nustatyti ir palyginti socialinio kapitalo lygį ir jo sąsajas su gyvenimo kokybe įvairiose slaugytojų kohortose.

The aim of this study is to assess the values changes and their relations with the quality of life among nursing personnel cohorts during 1960 – 2004. Objectives: 1. To determine the dominant values among nursing personnel of different working cohorts. 2. To assess the changes of values among nursing personnel during the 1960 – 2004. 3. To evaluate the quality of life within the different cohorts of nursing personnel. 4. To determine the relation between dominant professional values and the quality of life of nurses. 5. to determine sharing level of expressiveness social capital and its relation to the quality of life within different work cohorts.

Disertaciją sudaro įvadas, penkios probleminės dalys, išvados ir siūlymai, keturi priedai. Darbe pateikta 16 paveikslų, 8 lentelės ir 4 priedai. Buvo naudotasi 162 literatūros šaltiniais. Pirmoje dalyje įvairių tyrėjų siulomu nauj paslaugų diegimo ir naujų produktų kūrimo modelių sintezės pagrindu suformuota originali naujų paslaugų kūrimo ir diegimo koncepcija. Antroje dalyje pateikti trys modeliai. Naujų paslaugų diegimo tikslingumo pagrindimo modelis sudarytas iš nuosekliai išdėstytų funkcinių komponentų, skirtų įvairių verslo plėtros krypčių tikslingumui vertinti, taikant kelis skirtingus metodus grįstus kiekybine analize. Idėjų generavimo modelio akcentas yra idėjų generavimo būdo pasirinkimas, atsižvelgiant į naujovių diegimo patirtį ir įmonės finansinį potencialą. Idėjų vertinimo modelyje numatytas idėjų diferencijavimas argumentuojamas galimybe sumažinti sąnaudas skirtingų kategorijų idėjas vertinant pagal skirtingo detalumo schemas, sprendimo objektyvumui didinti numatyta vertinimo rezultatų sintezė. Trečioje dalyje aprašyti du parengti modeliai. Naujų paslaugų koncepcijos galimybėms vertinti pasiūlytas trijų alternatyvų su skirtingais kriterijų rinkiniais modelis. Tinkamiausia alternatyva parenkama pagal idėj šaltinio pobūdį ir koncepcijos techninį-technologin sudėtinguma. Technologijos tinkamumui nustatyti skirtas modelis grindžiamas daugiakriteriniu vertinimu. Ketvirtoje dalyje pasiulyti naujų paslaugų komercializavimo ir įdiegimo vertinimo modeliai.... [toliau žr. visą tekstą]

The trends in the scope of services raise the necessity to substantially increase the efficiency of new services development as one of the most significant factors of competitive advantage. The treatment of services as a subset, distinguished on the basis of certain features provide preconditions for finding the most efficient new service development solutions by using the methodological potential intended for goods which is substantially greater than the one intended directly to the services. Its critical assessment and consideration of the exclusive features of services resulted in the design of new services development conception which defined the set of implementation action, their content, sequence and interrelationship. The conception of flexible structure provided the opportunity to bypass those stages of new service development which contained work lacking purposefulness taking into consideration a specific situation and first of all the nature of the service and company and also to perform other simultaneous work, planned in other stages. 2. In search of viable solutions on how to expand the spectrum of possibilities and to better satisfy the needs of consumers each service company is to decide which development direction is more purposeful: the development of new services or the increase in the scope of sales of existing services. A model of six interrelated components was suggested for the substantiation of service company development direction; the model allows... [to full text]

Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir prognozuojamas tendencijas ateityje – vyriausiųjų gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios dalies mažėjimą – Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje, taip pat galima prognozuoti vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos poreikio augimą. Tyrimas, analizuojantis socisaliai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę institucinės socialinės globos kontekste, atliktas laikantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos nuostatų (Charmaz, 2006). Sukurta grindžiamoji teorija atskleidžia socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų, gyvenančių ilgalaikės socialinė globos įstaigose, subjektyvios gyvenimo kokybės veiksnius. Siekiant suprasti lietuviškos ilgalaikės socialinės globos specifiką, buvo tiriama, kaip kinta gyvenimo kokybės vertinimas gyvenant ilgalaikės socialinės globos įstaigoje, kaip yra išgyvenama krizės patirtis, susijusi su gyvenimo vietos ir būdo pasikeitimu. Grindžiamojoje teorijoje atskleisti septyni gyvenimo kokybės veiksniai. „Galėjimas“ yra ašinė kategorija, suprantama kaip galėjimo atlikti svarbias veiklas, galėjimo palaikyti santykius su reikšmingais asmenimis reali išraiška ar pojūtis. Rezultatus lyginant su artimos metodologijos rėmuose atliktais tyrimais užsienio šalyse, nustatyta, kad kai kurie atskleisti gyvenimo kokybės veiksniai iš dalies sutampa, tačiau taip pat buvo atskleisti gyvenimo kokybės elementai, išskiriantys Lietuvos atvejį iš... [toliau žr. visą tekstą]

Lithuanian society is aging and need for social services is contsanly increasing. Therefore it is important to understand the increasing role of care services for elderly people, which allows living longer and enjoying better quality of life. Elderly people (+65) who become socially dependent have possibility to move to the residential care institution. The scenario of moving into long-term care institution has big impact on life quality of elderly person. Constructivist grounded theory methodology (Charmaz, 2006) allows to reach field of long-term residential care and analyse subjective quality of life, values and attitudes of elderly socially dependent residents. In the process of constructing grounded theory seven factors of life quality were identified. In the process of data analysis three models of adaptation to new status of socially dependent person and resident of residential home were identified. Research participants experience crisis while changing the living place and moving into residential care home. “Capability” is the main analytical category. Social care institutions and care professional should be aware of the need of methods and skills to effectively manage crises. Results show that such factors as are found in most foreign research areas despite of cultural and social contexts. In Lithuanian society specific factors of life quality is identified.

Kultūrinės tapatybės kūrimas periodikoje grindžia psichologinį visuomenės saviidentifikacijos poreikį. Darbo tikslas – išanalizuoti kultūrinės tapatybės slinktį ir jos aspektų – inteligentų socialinio vaidmens, spaudos vaidmens – raidą periodikoje paskelbtuose programiniuose tekstuose istorinių slenksčių ir kultūrinių transformacijų metu. Darbe nagrinėjamas kultūrinėje spaudoje paskelbtų programinių tekstų/manifestų ir periodikos turinys, modernios Lietuvos kultūrinės tapatybės apibrėžtis formavę intelektualinės idėjos, inteligentų saviraiškos rezultatai ir sąmoningumo slinktis. Analizuojant mokslinę literatūrą, skirtą kultūrinės tapatybės periodikoje konceptualizavimui, pastebimas naratyvo dvilypumo tyrimų trūkumas: kaip XIX a. Lietuvoje įgyvendinta Rusijos cenzūros politika, turėjusi pritaikyti visuomenę prie tautos kolonizatorės oficialaus nacionalizmo naratyvo, pažadino lietuvių tautos konceptualizavimo poreikį. Šiame darbe išskiriami istoriniai slenksčiai, siejami su lietuvių tautinių atgimimo (emancipacijos) judėjimų biografijos pradžia XIX a. ir išsivadavimo iš kolonizavimo pabaiga XX a. Darbe pateikiamas analitinis modelis, kurį verta taikyti tiriant transformacijų bruožus, sąveikos procesus ir sąmoningumo paradigmas: nagrinėjamas ankstesniojo režimo paveldas ir žmonių nuostatos institucinės kaitos metu. Taikant šį modelį, kultūrinės tapatybės aspektai – socialinis inteligentų vaidmuo ir spaudos vaidmuo traktuojami kaip kintamieji, kurie neturi duotosios, išankstinės... [toliau žr. visą tekstą]

The development of cultural identity in periodicals causes the psyhological need of society‘s self identification. The aim of thesis is to make an analysis of the process of the cultural identification and development of its aspects – a social role of intelligentsia and the role of the press – in the programmatic texts/manifestos in the context of the historical treshold and in the period of the cultural transformation. Personal reasons, like a frustration or denial of identity, are always interwoven with social/structural reasons, of which the main ones are the social, economic, political and cultural transformations usually caused by modernization. The analysis of scientific literature, intended for conceptualising cultural identity in periodicals, revealed the lack of explorations of narrative ambivalence: how the Russian censorial policy, implemented in the 19th century Lithuania, which had to adapt the society to nation-colonizer's official national narrative and promoted values, awakened the national liberation movement that conceptualised national idea. In post-structuralist discourse, the disclosure of cultural differences creates a binary split, a duality (duplication): between past and present, tradition and modernity. This work identifies the historical thresholds, related to the start of Lithuanian national revival (emancipation) movements’ biography in the 19th century and the end of liberation from colonisation in the 20th century, as well as trajectories of... [to full text]

XX a. 3-ojo deš. pirmojoje pusėje, atsiradus nuosekliai teatrinės produkcijos pasiūlai, ją vartojančiai rinkai ir teatrinę veiklą finansuojančioms institucijoms, lietuvių teatro kritika galėjo prisiimti būdingą įvairių interesų atstovų teatro salėje vaidmenį bei atlikti įvairiuose lygmenyse veikiančio reguliacinio mechanizmo užduotis. Sudėtingos ir daugialypės kritikos bei kritikavimo proceso dedamosios, teatrologinės minties įnašo į viešąjį diskursą bruožai, galios santykiai tarp teatro meno ir jo recepcijos skatino atidžiau pažvelgti į kritikos reiškinį ir jį patyrinėti kaip savarankišką istorijos šaltinį, kuris suteikia galimybę ne tik išryškinti savitus teatro praktikų ir jų veiklą vertinančiųjų santykius, bet ir atlikti kur kas gilesnį pjūvį: apibūdinti kultūros ypatybes konkrečiu istoriniu momentu. Darbe analizuojamos pagrindinės kritikos lauko agentų – kritikų diskurso tendencijos 1920–1940 m., išryškinama ne tik su hermetiškais meno interesais susijusi kritikos pozicija, bet ir kritikų nuostatos, puoselėjusios konservatyvias, tradicionalistines arba „ariergardines“ teatro sampratas. Tikslingai žvelgiama į kritikų raštus, publikuotus dienraščiuose „Rytas“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“ – įtakingiausioje, t. y. su politinės galios lauku betarpiškai susijusioje periodikoje. Šių agentų sprendiniai ne tik prilygo oficialiam teatrinės produkcijos ir jos kūrėjų pripažinimui ar diskvalifikavimui, bet ir tiesiogiai atspindėjo skirtingoms socialinės erdvės frakcijoms... [toliau žr. visą tekstą]

When around 1920 the structure of the field of Lithuanian theatre had settled and there appeared a steady supply of the theatrical production as well as the market for this supply and the institutions sponsoring the theatrical practice, theatre criticism for the first time obtained its object, while the agents of the field of criticism could assume the role of the representatives of different interests in the house and perform the task of the regulative mechanism, working on different layers. The complex interrelations between critical discourse, the process of criticism, the contribution of theatre research to the public discourse, the power and effect of theatrical practice and criticism motivates a closer inspection of the critical discourse as a substantive historical source, allowing not only to pinpoint the distinctive relationship between theatre practitioners and those, involved in judgement and analysis, but also to exercise a deeper examination and to characterize the qualities of cultural life at a certain historical momentum. The work analyses the key tendencies of the discourse of the agents of the field of criticism – critics in 1920–1940 and focuses not only upon the positions of criticism related to the hermetic interests of art, but also critical attitudes upholding conservative, traditionalist or “rearguard” understandings of theatre. The author deliberately turns towards the texts written by the critics who collaborated in the most influential periodicals,... [to full text]

Disertacijoje analizuojami subnacionalinio valdymo struktūros ir teritorinių savivaldybių kompetencijos tobulinimo teoriniai ir praktiniai aspektai. Pirmame disertacijos skyriuje nagrinėjami decentralizacijos teoriniai-metodologiniai aspektai: decentralizacijos turinio analizės problemos ir decentralizacijos privalumai bei trūkumai. Aptariama subnacionalinio valdymo struktūra ir vieta viešojo valdymo sistemoje, analizuojamos teritorinių savivaldybių kompetencijos sampratos, teritorinių savivaldybių ir kitų viešojo valdymo subjektų kompetencijos atskyrimas, teritorinių savivaldybių kompetencijos apibūdinimas, nagrinėjami subnacionalinio valdymo struktūros ir teritorinių savivaldybių kompetencijos nustatymo teoriniai aspektai. Antrame skyriuje analizuojama Lietuvos subnacionalinio valdymo struktūra ir vieta šalies viešojo valdymo sistemoje, išryškinamos teritorinio valdymo reformų kryptys 1995-2008 m. rugpjūtį, nagrinėjama Lietuvos savivaldybių bei apskričių viršininkų institucijų kompetencija ir sąveika 1995-2008 m. rugpjūčio laikotarpiu. Trečiame skyriuje pagrįsta disertacinio projekto metu atlikto empirinio tyrimo metodologija. Pristatomi ir apibendrinami Lietuvos subnacionalinio valdymo struktūros ir vietos savivaldybių bei apskričių viršininkų institucijų kompetencijos tyrimo rezultatai. Atlikto empirinio tyrimo pagrindu pateikiamos alternatyvios Lietuvos subnacionalinio valdymo struktūros ir savivaldybių bei apskričių viršininkų institucijų kompetencijos modelio... [toliau žr. visą tekstą]

Theoretical and practical aspects of sub-national government structure and territorial municipalities‘ competence are developed in a dissertation. The first chapter of the thesis examines the theoretical-methodological aspects of decentralization: problems of decentralization contents analysis as well as shortcomings and advantages of decentralization. It discusses the sub-national government structure and its place within the public governance system; analyzes the conceptions of territorial municipalities’ competence, division of competence of territorial municipalities and other subjects of public government as well as description of competence of territorial municipalities; examines theoretical aspects of establishing the sub-national government structure and the competence of territorial municipalities. The second chapter analyses the sub-national government structure of Lithuania and its place within the country’s public governance system, highlights the directions of territorial government reforms made in 1995- August 2008, examines the competence of Lithuanian municipalities and county governors’ institutions during the period of 1995-August 2008. The third chapter substantiates the methodology of empirical research, carried out in the course of thesis project. Research results of the sub-national government structure of Lithuania and of the competence of local municipalities and county governors’ institutions are presented and summarized. Based on the conducted... [to full text]

Disertantė: Rasa Savičiūtė Mokslinis vadovas: Prof. Habil. Dr. Algirdas Juozulynas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09 B) Lietuvoje tik labai neseniai buvo pradėta analizuoti sveikatos santykis su sociologija, socialiniais santykiais ir pan. Pastaruoju metu visuomenės sveikatos tyrimai orientuojasi į tokias inovatyvias sritis kaip sveikatos kokybė, sveikatos paslaugų efektyvumas, veiklos solidarumas, integralumas, sveikatos politikos elementų diegimas visose socialinės ir ekonominės veiklos srityse. Visuomenės senėjimas, socialiniai, ekonominiai pokyčiai, rinkos elementų skverbimasis į sveikatos paslaugų sferą keičia visuomenės sveikatos būklės ir integralios aplinkos sąveikos pobūdį. Šios aplinkybės keičia ir sveikatos politikos veiksmingumo prielaidas. Jos turi remtis mokslinių tyrimų informacija. Deja, Lietuvoje nėra daug atlikta panašios krypties mokslinių tyrimų. Šiuo tyrimu mes siekiame sistematiškai ištirti ir įvertinti svarbiausių sveikatos ir socialinių veiksnių bei jų tarpusavio sąveikų poveikio visuomenės sveikatos būklei skirtumus ir tuo pagrindu besiformuojančias sveikatos socialines struktūras. Tyrimo metu analizuota subjektyviai vertinama sveikatos būklė, sergamumas, vyraujančios sveikatos problemos ir psichikos sveikatos būklės. Visa tai buvo nagrinėta skirtingose socialinių veiksnių, bei jų integralios tarpusavio sąveikos įtakos srityse.

Author: Rasa Savičiūtė Scientific supervisors: Prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas (Vilnius University, biomedical sciences, public health – 09B) In fact, the relationship of health and sociology, social relations, etc., has been started to be analyzed recently in Lithuania. Recently, public health research is focused on innovative fields as health quality, efficiency of health services, solidarity and integrity of activity, introduction of health policy elements in all fields of social and economic activity. Aging society, social, economic changes, penetration of market elements in the sphere of health services change the nature of interaction between public health condition and integral environment that influences it. These circumstances also alter the assumptions of health policy effectiveness. The latter must be based on information of scientific research. Unfortunately, there has been carried out small number of research of similar direction in Lithuania. Hereby, we seek to explore systematically and assess the differences of the main health and social factors, and the impact of their interactions on public health condition and the emerging social structures of health. The research analyzed the subjectively assessed health condition, morbidity, prevailing health problems and mental health conditions. These aspects were examined in different fields of influence of social factors as well as in their integral interaction.

Siauro terapinio indekso vaistų vartojimas ir farmakokinetikos tyrimų interpretavimas reikalauja specialių farmakokinetikos žinių. Mokslinės literatūros šaltiniuose teigiama, jog gydymo procese dalyvaujant klinikiniams vaistininkams vaistų vartojimas yra optimizuojamas. Lietuvoje panašios vaistininkų veiklos nėra, todėl tyrimo tikslas buvo įvertinti siauro terapinio indekso vaistų vartojimo racionalumą ir nustatyti klinikinės farmacijos paslaugos poreikį stacionarinio gydymo įstaigoje. Darbo uždaviniai: nustatyti ir įvertinti farmakoterapinių problemų, siejamų su siauro terapinio indekso vaistų (vankomicino, ciklosporino, digoksino, gentamicino) vartojimu, paplitimą tretinio lygio ligoninėje; kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti nustatytų farmakoterapinių problemų rizikos veiksnius; įvertinti vankomicino farmakokinetikos stebėsenos praktiką ligoninės skyriuose; įvertinti farmacininko konsultacijos įtaką vankomicino farmakokinetikos stebėsenai. Tyrimui pasirinktų siauro terapinio indekso vaistų farmakokinetikos tyrimų analizė atskleidė klinikinės farmacijos paslaugos poreikį optimizuojant tokių vaistų vartojimą Lietuvos ligoninėse. Nustatytų farmakoterapinių problemų rizikos veiksnių analizė identifikavo praktikoje dar visuotinai nepripažintą padidintą inkstų klirensą ir jo reikšmingą įtaką vaistų veiksmingumui.

The prescription of narrow therapeutic index drugs (NTID) and interpretation of pharmacokinetic measurements require special pharmacokinetic knowledge. Scientific publications report that active participation of clinical pharmacists in the treatment process results in optimization of the drugs use. In Lithuania, there are no similar services provided by pharmacists up till now. Aim of the study: to evaluate the rationality of the use of NTIDs and to determine the demand for clinical pharmacy services in hospitals. Objectives of the study: to identify and evaluate the prevalence of drug-related problems associated with the use of NTIDs (vancomycin, cyclosporine, digoxin, and gentamicin) in the tertiary-level hospital; to perform quantitative and qualitative analysis of risk factors for the identified drug-related problems; to evaluate the practice of pharmacokinetic vancomycin monitoring in hospital departments; to evaluate the influence of pharmacist intervention on pharma¬cokinetic vancomycin monitoring. The analysis of pharmacokinetic measurements of NTIDs selected for this study revealed the demand for clinical pharmacy services while optimizing NTIDs use in the Lithuanian hospitals. The analysis of risk factors associated with the identified drug-related problems identified augmented renal clearance, which is not widely acknowledged in practice, and its significant impact on the effectiveness of drugs.

Nors didėjant socialinės atsakomybės svarbai verslo procesuose verslo socialinės atsakomybės tematika mokslinėje literatūroje įvairiapusiai ir išsamiai tiriama ir aptariama, tačiau pasigendama tyrimų ir diskusijų apie verslo socialinės atsakomybės įgyvendinimo, įtvirtinimo ir plėtros priemones, o ypač apie organizacijų darbuotojus, kaip pagrindinį verslo socialinės atsakomybės įgyvendinimo ir įtvirtinimo įrankį. Atsižvelgiant į verslo socialinės atsakomybės įtvirtinimo ir plėtros klausimų aktualumą, disertacijoje, remiantis socialinės atsakomybės koncepcijų ir įtvirtinimo priemonių teorijų bei darbuotojų vertinimų analizėmis, atskleidžiama verslo socialinės atsakomybės įgyvendinimo būklė Lietuvoje ir, lyginant su jos būkle Baltarusijoje, nustatomos socialinės atsakomybės įtvirtinimo verslo organizacijose galimybės. Be to, naujų verslo socialinės atsakomybės įtvirtinimo priemonių paieškos metu, išsamiai aptariami verslo ir viešojo sektoriaus socialinės atsakomybės skirtumai, įvertinant viešojo sektoriaus vaidmenį verslo socialinės atsakomybės įtvirtinime ir plėtroje, ir analizuojama organizacijos prisiimto socialinės atsakomybės lygio ir socialiai atsakingos elgsenos poveikio pačiai organizacijai ir jos interesų grupėms vertinimo problematika. Taip pat disertacijoje atskleidžiamas darbuotojų savybių įtakos verslo socialinės atsakomybės įtvirtinimui potencialas, pasiūlant pilotinį darbuotojų savybių įtakos socialinės atsakomybės įtvirtinimui verslo organizacijoje modelį.

Due to the growing importance of social responsibility in business processes, various topics of corporate social responsibility are being versatile and exhaustively examined and discussed in the scientific literature, but still there is a lack of research and discussions on implementation, consolidation and development measures of corporate social responsibility, in particular the employees of organization as a key one. Considering the relevance of the consolidation and development of corporate social responsibility and basing on the analysis of concepts of social responsibility and theories of its consolidation measures as well as analysis of employees’ evaluations, in the dissertation the implementation state of corporate social responsibility in Lithuania is revealed and, by comparing it with the state of play in Belarus, new opportunities for the consolidation of corporate social responsibility are disclosed. Additionally, during the search of new consolidation measures of corporate social responsibility, differences of business and public sector social responsibility are presented, at the same time appraising the role of the public sector in consolidation and development processes of corporate social responsibility, and the issues of evaluation of organization’s assumed level of social responsibility and of impact of socially responsible behaviour on organization itself and its interests groups are analyzed. As well the dissertation delivers the disclosure of potential... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – laiko prieveiksmių semantika Nybelungų giesmėje (B rankraštis). Disertacijos tikslas – remiantis viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos laiko prieveiksmių analize nustatyti, kuris laiko suvokimo modelis dominuoja apie 1200 m. nežinomo autoriaus parašytoje Nybelungų giesmėje (B rankraštis). Manoma, kad skirtingais žmogaus vystymosi etapais vyravo vienas iš trijų laiko suvokimo modelių: laikas kaip atskirų punktų visuma, kaip tam tikras pasikartojantis ciklas arba kaip nenutrūkstanti linija. Manoma, kad būtent Viduramžiais dabartinės Vokietijos teritorijoje ciklinį laiko suvokimo modelį pakeitė linijinis. Suformuluotas darbo tikslas peržengia kalbos istorijos tyrimų ribas, todėl iškelta problema nagrinėjama ir iš filosofijos mokslo, religijotyros, kultūrologijos bei literatūros mokslo perspektyvų. Darbą sudaro septynios dalys: įvadas, skyriai „Laiko suvokimas kaip filosofijos mokslo tyrimo objektas“, „Laiko suvokimas bei laiko suvokimo modeliai“, „Kalbos priemonės laikui reikšti“, „Nybelungų giesmės tekstas bei jo sociokultūrinis kontekstas“, „Nybelungų giesmės vokiečių aukštaičių kalbos laiko prieveiksmių analizė“ bei išvados. Išanalizavus 822 viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos laiko prieveiksmius buvo nustatyta, kad Nybelungų giesmėje egzistuoja ir ciklinis, ir linijinis laiko modeliai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tekste atsispindi nuostata, jog laikas – tai amžina ir besikartojanti kategorija. Tą liudija 59 % visų analizės metu... [toliau žr. visą tekstą]

The object of the doctoral thesis is to explore the semantics of the adverbs of time in The Song of the Nibelungs (Manuscript B). Drawing on the analysis of the adverbs of time in Middle High German, the research aims at disclosing the prevalent model of time in The Song of the Nibelungs, composed by an anonymous writer about AD 1200. It is assumed that at different stages of the development of humanity one of the three models of time was dominant: time as the sum of separate points, time as a cycle or an uninterrupted line. It is supposed that mainly in the Middle Ages in the territory of present-day Germany there was a shift from the cyclical to linear concept of time. The research question is discussed not only from the perspective of historical linguistics but also from philosophical, religious, cultural and literary perspectives. The doctoral thesis consists of seven parts: Introduction, chapters „Conceptualization of time as the object of research in philosophy“, „Conceptualization of time and its models“, „Linguistic means of expressing time“, „The text of The Song of the Nibelungs and its sociocultural context“, „The analysis of the adverbs of time in Middle High German in The Song of the Nibelungs“ and Conclusions. The research of 822 adverbs of time in Middle High German has proved that The Song of the Nibelungs displays both cyclical and linear models of time. The findings of the research have revealed that 59% of the adverbs of time refer to time as an infinite... [to full text]

Der Forschungsgegenstand der…

Daktaro disertacija Fotografijos raiškos ir sklaidos Lietuvoje sovietizavimas Anotacija Disertacijoje pateikiama nuosekli lietuvių fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija, akcentuojant sovietizavimą kaip esminį, labiausiai stilistinės raiškos sanklodą sąlygojantį, o taip pat fotografijos sklaidą ir vaizdo „pranešimų“ rezonansą visuomenėje kontroliuojantį veiksnį. Vienas svarbiausiausių fotografijos sovietizavimo tikslų siejamas su naujos idėjinės realybės – altrealybės konstravimu. Totalitarinio režimo fotografija turėjo ne inertiškai reprodukuoti esamą realybę, o sukurti simbolinių verčių tikrovę. Tačiau postalininiais metais, vykdant tam tikras ideologinio kultūros valdymo reformas, buvo pakeistas požiūris ir į altrealybę fotografijoje. Lietuvių fotografai, pirmieji Sovietų Sąjungoje atgaivinę estetinę pasaulėjautą, ne tik išplėtė sovietinio gyvenimo reprezentavimo diapazoną, bet ir atsiribojo nuo pseudorealistinės raiškos. Fotografijos raida sovietmečiu turi tiesioginių sąsajų su politinių procesų etapais. Tyrime išskirtos trys stilistinės raiškos bangos: Stalino valdymo periodu buvo totaliai išplėtotas socrealizmu pagrįstas fotožurnalizmas, Nikitos Chruščiovo vykdoma politika sudarė sąlygas iškilti į socialinį peizažą orientuotam naujajam dokumentalizmui, o Leonido Brežnevo stagnacijos krizę išreiškė ir postmodernizmo nuostatas įprasmino devizualizavimo judėjimas. Fotografijos sovietizavimo tyrimai išplečia kultūros valdymo charakteristiką, išryškindami... [toliau žr. visą tekstą]

Doctoral Dissertation The Sovietization of Expression and Dissemination of Lithuanian Photography Abstract This dissertation provides the comprehensive historical model of the development of Lithuanian photography, highlighting sovietization as the most contingent factor to have influenced the evolution of stylistic expression, as well as to have regulated the dissemination of photography and public reaction to its visual “messages”. One of the most important objectives of photography sovietization can be linked to the construction of a new ideological reality – altreality. The photography of a totalitarian regime had to not only reproduce existing reality, but also create a reality of symbolic values. However, attitudes toward altreality in photography also changed during the post-Stalin years as certain ideological reforms in the regulation of culture occurred. Lithuanian photographers, the first in the Soviet Union to reawaken aesthetic attitudes, not only broadened the spectrum of representing of Soviet life, but also distanced themselves from pseudorealist expression. The evolution of photography in the Soviet era is directly linked with stages in the political process and can be observed in the formation of three artistic waves: the photojournalism of Stalin’s socialist realism was all-encompassing; the policies implemented by Nikita Khrushchev created conditions for a new documentary form directed at the social environment; while the devisualization movement conveyed... [to full text]

Mokslinio darbo objektas – valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas. Darbo tikslas – įvertinti valstybės turto potencialo būklę, pagrįsti jo vertinimo instrumentus ir numatyti būtinus valstybės turto aktyviosios dalies valdymo modelio pokyčius. Moksliniame darbe atlikta sisteminė valstybės turto sampratos, klasifikavimo, apskaitos ir valdymo analizė ir numatytos valstybės įmonių disponuojamo turto (svarbaus valstybės komercinio turto) valdymo strategijos transformacijos prielaidos.

Object of the research – state-owned property. Purpose of the research – to assess the condition of state property’s potential, to substantiate its valuation instruments and to suggest necessary changes to the active part of the state property management model. In the study a systemic analysis of state property concepts, classification, accounting and management was conducted and provisions for the transformation of the management strategy for property disposed of by state enterprises (important state commercial property) have been suggested.

Disertacijoje siekta ištirti XV–XVI a. trečio ketvirčio Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinę dvasininkiją, kaip specifinę socialinę grupę. Pasitelkus beveik visus prieinamus šaltinius ir apibendrinus daugelį pavienių žinučių ieškota atsakymų į tokius klausimus kaip, ar buvo vietinės kilmės dvasininkų; kokių socialinių sluoksnių atstovai pasirinkdavo dvasininko luomą; kiek jie efektyviai atliko sielovadinį darbą – ar rezidavo, ar turėjo šventimus; kiek paisė celibato ir kitų dvasininkų gyvenimo būdui keltų reikalavimų. Taip pat siekta ištirti parapinės dvasininkijos ryšius su hierarchiškai aukštesniais dvasininkais bei kitus veiksnius, formavusius bendrą luominę savimonę. Tyrimas leido pakoreguoti kai kuriuos lig šiol istoriografijoje kartotus stereotipus, o kai kurias istorikų įžvalgas patvirtino šaltinių duomenimis. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų diecezinė dvasininkija jau XV a. buvo integrali visuotinės Bažnyčios dalis. Daugelis išskirtų svarbiausių tendencijų buvo būdingos visai ikitridentinei katalikų dvasininkijai: nenuoseklus pasirengimas kunigystei, tiek dvasininkų, tiek pasauliečių atsainus požiūris į kunigišką discipliną, rezidavimo problema, atskirtis tarp aukštųjų dvasininkų laikiusių parapijas ir paprastų klebonų. Kita vertus, vėlyvas šalies krikštas bei krašto socialinės sanklodos ypatybes teikė Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinei dvasininkijai savito kolorito: dvasininkų skaičius čia buvo mažesnis; menkesnė buvo ir parapijose veikusios dvasininkijos... [toliau žr. visą tekstą]

The thesis aims to research and produce the group portrait of parish clergy of Vilnius and Samogitia dioceses in the 15th – 3rd quarter of the 16th century. The analysis of almost all known sources and even occasional references provides possibility to reveal whether there were priests of local descent; representatives of which social strata opted for ecclesiastical career; how many of them performed the function of pastoral care effectively – resided in the area and were ordained; how many of them observed celibacy and other requirements for priesthood. The study also aims at establishing the degree of cohesion between parish clergy and hierarchically superior clergymen as well as other factors influential of the formation of common social identity. Already in the 15th century the diocesan clergy in the dioceses of Vilnius and Samogitia was an integral part of the universal Church. Main characteristics of examined parish clergy were common to all pre-Trent clergy in Europe: an absence of appropriate training; a lack of attitude to the requirements for priesthood of both clergyman and civics, an issue of residence, differences between high clergy and usual parsons. The late baptism and the social structure of the GDL were influential to some specific features of parish clergy in dioceses of Vilnius and Samogitia: a number of clergy in parishes was low; a diversity of parish clergy was also rather low; clergymen were representatives of the nobility; priests of Polish origin... [to full text]

Disertacijoje analizuojama psichikos sutrikimų kaip socialinių konstruktų samprata ir žiniasklaidos vaidmuo tokių konstruktų kūrimo procese. Pagrindinis darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos dienraščių bei interneto naujienų tinklalapių konstruojamus sutrikusios psichikos asmenų vaizdinius bei šių vaizdinių atspindžius visuomenės nuomonėje. Disertaciją sudaro įvadas, keturios pagrindinės dalys, darbo išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje pristatomos teorinės metodologinės disertacijos prielaidos: P. L. Bergerio ir T. Lukmano socialinio konstrukcionizmo teorijos pagrindinės teorinės įžvalgos ir jų taikymas analizuojant psichikos sutrikimų fenomeną. Antrojoje darbo dalyje analizuojama žiniasklaidos reikšmė ir poveikis konstruojant socialinio pasaulio fenomenų vaizdinius. Trečiojoje dalyje išsamiai pristatoma tyrimo metodika. Ketvirtojoje darbo dalyje pateikiama empirinio tyrimo duomenų analizė ir interpretacijos. Darbo pabaigoje formuluojamos darbo išvados. Siekiant pagrindinio darbo tikslo, trijų etapų empirinio tyrimo metu derinant kokybinius ir kiekybinius metodus buvo atlikta žiniasklaidos publikacijų analizė naudojant diskurso analizės ir turinio analizės metodus, anketavimo būdu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, naudojant fokus grupės metodą atskleista sutrikusios psichikos asmenų nuomonė. Darbe konstatuojama, jog Lietuvos žiniasklaida sutrikusios psichikos asmenis vaizduoja remdamasi stereotipais, vyraujančiu medicininiu šio... [toliau žr. visą tekstą]

The object of this work is the concepts of mental disorders as a social constructs and the role of the mass media in the process of their construction. The main aim of the dissertation is to analyze the representations of people with mental disorders in the Lithuanian newspapers and news websites and to examine manifestations of these depictions in the public opinion. The dissertation consists of an introduction, four main parts, conclusions and the list of references. In the first part of the dissertation the theoretical methodological presumptions of P. L. Berger’s and T. Luckmann’s theory of social constructionism are presented and the phenomenon of the social construction of mental disorders is analyzed using this theoretical framework. In the second part the influence and importance of the mass media in the process of constructing representations of social phenomena, including mental disorders is presented. The methods of the empirical research are presented in the third part of the work. Analysis and interpretations of the empirical research data are presented in the fourth part of the dissertation. At the end of the work conclusions are stated. The main aim of the dissertation was reached by conducting a three staged empirical research combining qualitative and quantitative research methods. The research methods were: the analysis of the mass media publications using methods of Discourse analysis and Content analysis; the investigation of public opinion by... [to full text]

Disertacijoje kriminologiniu aspektu nagrinėjami bendruomenių dalyvavimo nusikalstamumo prevencijoje teoriniai ir praktiniai ypatumai. Pirmojoje darbo dalyje, remiantis užsienio moksliniais tyrimais, pateikiama bendruomeninės nusikalstamumo prevencijos samprata, analizuojamas bendruomenės vaidmuo nusikalstamumo prevencijoje ir pagrindiniai bendruomeninės nusikalstamumo prevencijos veiksmingumo aspektai. Antroje darbo dalyje nagrinėjama bendruomenių dalyvavimo nusikalstamumo prevencijoje praktikos situacija Lietuvoje: analizuojami piliečių individualaus ir kolektyvinio dalyvavimo nusikalstamumo prevencijos veiklose rodikliai bei aptariamos pagrindinės bendruomenių dalyvavimo nusikalstamumo prevencijoje formos. Trečioje dalyje, daugiausia remiantis disertanto atliktų empirinių tyrimų duomenimis, tiriami bendruomenių dalyvavimo nusikalstamumo prevencijoje Lietuvoje veiksniai ir pagrindiniai praktinio įgyvendinimo probleminiai aspektai.

In the dissertation the theoretical and practical aspects of communities involvement in crime prevention from a criminological perspective are studied. The first part of the work deals with the concept of community-based crime prevention, identifies the main features and forms of community crime prevention, analyses community role in crime prevention and main aspects of community crime prevention effectiveness. The second part deals with the situation of community participation in crime prevention practice in Lithuania. Firstly, it analyses the indicators of individual and collective citizen participation in crime prevention. Secondly, it discusses the main forms of community participation in crime prevention in Lithuania. The third part, mainly on the basis of the empirical data of this study, analyses the factors of community participation in crime prevention in Lithuania and the main problematic aspects of its practical implementation.

Disertacijoje tyrinėjamas demokratijos funkcionavimas Lietuvoje, apsiribojant piliečių politinio dalyvavimo aspektu. Studijoje analizuojama daugiau reguliarios, kasdieninės politinės veiklos charakteristikų ir modelių dinamika Lietuvoje. Kokias politinio dalyvavimo formas pasirenka Lietuvos piliečiai? Kaip būtų galima sugrupuoti Lietuvos piliečius pagal dalyvavimą politiniuose veiksmuose ir domėjimąsi politika? Kokie faktoriai lemia skirtumus tarp dalyvio tipų? Disertacijoje naudojama mokslinės literatūros analizė, apklausų duomenų analizė, antrinių duomenų analizė. Disertacijoje analizuojami 3 reprezentatyvių Lietuvos gyventojų apklausų, atliktų 1999, 2001 ir 2006 metais duomenys. Empirinėje disertacijos dalyje klasterinės analizės būdu pagal dalyvavimo politiniuose veiksmuose ir domėjimosi politika panašumus ir skirtumus išskiriamos piliečių grupės ir nustatomas šių grupių pasiskirstymas Lietuvoje. Naudojant įvairius statistinės analizės metodus ir būdus nustatomi individualūs sociodemografiniai faktoriai, pilietiniai resursai, socialinių tinklų charakteristikos, vertybės ir požiūriai, paaiškinantys skirtumus tarp dalyvių tipų. Disertacija savo teorinėmis įžvalgomis ir empiriniais rezultatais prisidės prie politinio dalyvavimo teorinio ir empirinio supratimo posovietiniame kontekste.

The dissertation analyses the functioning of democracy in Lithuania from the perspective of citizen participation. It explores the dynamics of regular, day-to-day political activity features and models in Lithuania. Although elections constitute a significant element of citizen political participation capable of changing political landscape, other political participation modes are equally important. What modes of political participation do Lithuanian citizens opt for? How can Lithuanian citizens be grouped in accordance with their participation in political actions and their level of interest in politics? What are the factors that determine differences among participant types? The methods of the dissertation are an analysis of scientific literature, survey data, and secondary data sources. Analysis of survey data is based on findings of 3 opinion polls, which were conducted in May, 1999, May, 2001, and June, 2006. This study employs cluster analysis to identify citizen groups and group distribution in Lithuania in accordance to similarities and differences of participation in political acts and their interest in politics. Various methods and techniques of statistical analysis are applied in order to measure individual sociodemographic factors, civic skills, features of social networks, values and attitudes that explain differences among participators types. Theoretical insights and empirical findings of this study will contribute to a better theoretical and empirical... [to full text]

Socialinė partnerystė darbdavių, darbuotojų ir valstybės institucijų sąveika – veikia visose demokratinėse valstybėse. Socialinė partnerystė tapo vienu iš svarbių profesinio rengimo kokybės užtikrinimo veiksnių, sąlygojančių kaitos ir atsinaujinimo procesus profesinio rengimo sistemoje. Socialiniai partneriai ne tik įtraukiami į profesinio rengimo turinio tikslų nustatymą, jų įgyvendinimą, pasiekimų ir rezultatų vertinimą, bet ir dalyvauja formuojant profesinio rengimo politiką, administruojant ir organizuojant profesinio rengimo veiklą. Lietuvoje, kur dominuoja mokyklinis profesinio rengimo modelis, švietimo sistemos ir veiklos pasaulio ryšiai ilgą laiką buvo veikiami pasiūlos principo: specialistai buvo rengiami neatsižvelgiant arba minimaliai atsižvelgiant į veiklos pasaulio poreikius. Socialinis dialogas Lietuvoje turėjo gimti ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Viena vertus, socialinių partnerių iniciatyvą stabdė ne tik centralizuotai valdoma profesinio rengimo sistema, žemas profesinio mokymo prestižas, bet ir darbo santykiai, kurių formavimuisi įtakos turėjo sovietinė sistema. Antra vertus, socialinė partnerystė, kaip reiškinys, atsirado tik prasidėjus demokratizacijos procesams, todėl neturėjo nei tradicijos, nei partnerystei palaikyti reikiamos infrastruktūros, resursų ir kompetencijų, todėl dar ir šiandien socialinė partnerystė, kaip organizacinė forma, priimama be didelio pasitikėjimo, neaiškūs jos principai ir siekiai, neapsispręsta, kaip ir kokiu būdu ji turėtų... [toliau žr. visą tekstą]

Social partnership, as interaction between the state, employees and employers, functions in all the democratic states. Social partnership became one of the important quality assurance factors in VET, which make influence on the change, innovation and renewal processes in the VET system. On the one hand, social partners have been involved into the identification of the curriculum aims, implementation and evaluation processes; on the other hand, they have been also involved into the VET policy-making. For Lithuania, with the dominating school-based VET model, it is characteristic that for a long time the interaction between the activity and education systems was influenced by the supply principle: training of specialists was organised according to the decisions and possibilities of the educational system not taking into consideration demands from the labour market. Social dialogue in Lithuania had to be born in extremely difficult situation. Initiatives of social partners were blocked by the centralised system; there was no culture and tradition of social dialogue, labour relations were affected by the soviet regime. The research problem is defined by still fragmented relations and interaction between the activity and education systems, vocational education and training sub-system, and vocational education and training quality assurance processes, influencing social partnership. The research focuses on the questions of social partnership forms in the school based VET system,... [to full text]

Vytautas Kavolis yra aktualizavęs tezę, kad požiūrio į moterį analizė yra svarbi ne tik socialinėms gyvenimo konkretybėms atskleisti, bet ir bendrosioms sociokultūrinėms bei sociopolitinėms laikotarpio tendencijoms išgryninti. Lietuvos istoriografijoje, nagrinėjančioje modernios visuomenės Lietuvoje formavimąsi XIX a. viduryje–XX a. pradžioje, itin daug dėmesio skiriama įvairių socialinių grupių sąmoningumo, aktyvumo visuomenėje žadinimui aptarti. Tačiau moters sąmoningumo konstravimas, jos socialinio vaidmens samprata šio laikotarpio viešajame diskurse Lietuvoje iki šiol išsamiau netyrinėti. Disertacijos tikslas – išanalizuoti moters socialinio vaidmens konstravimą viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje. Keliami uždaviniai išsiaiškinti: nuo kada viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje moteris pradedama vertinti kaip svarbi visuomenės procesų dalyvė; kokį moters socialinį vaidmenį XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje konstruoja skirtingų diskursų dalyviai; ar moters socialinio vaidmens konstravimui įtakos turi aptariamojo laikotarpio visuomenės sąranga ir jos pokyčiai; kiek ir kaip moters socialinio vaidmens konstravimą veikia pozityvizmo, nacionalizmo, liberalizmo, socializmo, krikščioniškosios demokratijos idėjų sklaida Lietuvoje. Tyrimas pradedamas XIX a. vidurio laikotarpiu, 5-uoju dešimtmečiu. Tuomet pirmą kartą modernėjančios Lietuvos istorijoje moteris tampa svarbiu ir populiariu viešųjų svarstymų objektu. Tyrimas baigiamas XX... [toliau žr. visą tekstą]

Vytautas Kavolis noticed that an analysis of the attitude towards women is important not only to reveal specific aspects of social life but also to distil out the general sociocultural and sociopolitical tendencies of a period. Lithuanian historiography that examines the formation of the modern society in the mid-19th – early 20th-century Lithuania is especially focused on the discussion of the awakening of consciousness and activity of the various social groups. But the construction of the consciousness of women and the conception of their social role in public discourse has hitherto not been investigated. The aim of this dissertation is to analyse the construction of the social role of women in public discourse in mid-19th – early 20th-century Lithuania. The main objectives are to ascertain: from when did women begin to be seen as an important participant in the social processes in the public discourse in Lithuania; what social role was constructed for Lithuanian women by the participants in the different discourses; whether the construction of the social role of women was affected by the structure of the contemporary society and the changes to this structure; how much and how the construction of the social role of women was affected by the spread in Lithuania of the ideas of positivism, nationalism, liberalism, socialism, and Christian democracy. The investigation begins in the mid-19th century, the 1840s. At that time women became an important and popular subject of... [to full text]

Disertacijos objektas – Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) Medicinos fakulteto Medicinos skyriaus klinikinių katedrų raida ir veikla 1922-1940 m. Darbo tikslas - įvertinti Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) Medicinos fakulteto Medicinos skyriaus klinikinių katedrų ir jų klinikų raidą ir veiklą, santykius su kitomis sveikatos priežiūros institucijomis 1922-1940 metais. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti 1922-1940 m. istorinę Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo universiteto) Medicinos fakulteto Medicinos skyriaus klinikinių katedrų raidos ir jų santykių su kitomis sveikatos priežiūros institucijomis analizę. 2. Ištirti ir įvertinti klinikinių dalykų dėstymo tvarką, programų turinį, mokymo metodus. 3. Įvertinti tiriamo laikotarpio klinikinių katedrų personalo pedagoginę ir mokslinę veiklą. 4. Įvertinti atskirų universitetinių klinikų veiklą ir plėtros pagrįstumą tiriamuoju laikotarpiu pagal stacionaro ir ambulatorijos veiklos rodiklių pokyčius.

The object of the research of the dissertation is the development and the activity of clinical departments of the Medical Section of the Faculty of Medicine of the University of Lithuania in 1922-1940. The aim of the study is to evaluate the development and the activity of the clinical departments of the Medical Section of the Faculty of Medicine and their relations with the other institutions of health care during the period under investigation. The objectives of the study: 1. To analyze the development of the clinical departments of the Medical Section of the Faculty of Medicine of the University of Lithuania (Vytautas Magnus University) and their relations with other institutions of health care during 1922 – 1940. 2. To evaluate the system of studies of clinical subjects, study programs and teaching methods. 3. To analyze the scientific activity of the academic staff of the clinical departments during the period under investigation. 4. To evaluate the performance and validity of the expansion of university clinics according to the variations of indices of inpatient and outpatient activity.

Disertacinio darbo tyrimo objektas yra atsitiktinio dėmenų skaičiaus nepriklausomų vienodai pasiskirsčiusių atsitiktinių dydžių su teigiamais svoriniais koeficientais sumos, kurios kaip modelis sutinkamos, pavyzdžiui, finansų, draudos matematikose. Daromos prielaidos, kad atsitiktinis dėmenų skaičius yra nepriklausomas nuo sumos dėmenų, atsitiktiniai dėmenys tenkina apibendrintą S. N. Bernšteino sąlygą, o atsitiktinis dėmenų skaičius kartu su svoriais tenkina tam tikras suderinamumo sąlygas. Disertacijos tikslas yra standartizuotos (centruotos ir normuotos) minėtos atsitiktinės sumos skirstinio aproksimacija standartiniu normaliuoju dėsniu didžiųjų nuokrypių tiek Kramero, tiek ir laipsninėse Liniko zonose.

The research object of this thesis is the sum of a random number of summands of independent identically distributed random variables with positive weights. Such sums appear as models, for example, in insurance, finance mathematics. Throughout the thesis, it is assumed that the random number of summands is independent of the summands, the summands satisfy S. N. Bernstein's condition, and the random number of summands together with weights satisfy some compatibility conditions. The aim of this dissertation is a normal approximation to a distribution of the sum of a random number of summands of independent identically distributed random variables with positive weights that takes into consideration large deviations in both the Cramer and the power Linnik zones.

Disertacijoje vertinta su alkoholio vartojimu siejama socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai buvo įvertinti su alkoholio vartojimu susijusį mirtingumą, ligotumą ir netektą darbingumą, nustatyti su alkoholio vartojimu susijusių teisėtvarkos pažeidimų apimtis bei įvertinti su alkoholio vartojimu susijusią ekonominę žalą Lietuvoje 2010 m. Tyrime analizuoti Higienos instituto, SVEIDRA, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Statistikos departamento, Informatikos ir ryšių departamento, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Valstybinės ligonių kasos, Lietuvos kelių policijos tarnybos, Kalėjimų departamento bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys. Analizuojant alkoholio vartojimo žalą sveikatai iš viso buvo vertintos 55 ligos ir būklės (ar jų grupės), visiškai ar iš dalies siejamos su alkoholinių gėrimų vartojimu. 22 iš šių būklių visiškai siejamos tik su alkoholinių gėrimų vartojimu. Likusi dalis – iš dalies alkoholio sąlygojamos būklės, kurių tam tikros proporcijos priskyrimas alkoholio žalai pagrįstas remiantis Lietuvai apskaičiuotomis alkoholiui priskiriamomis dalimis (angl. Alcohol-attributable fractions). Disertacijos rezultatai parodė, kad alkoholio vartojimo sąlygojama socialinė ir ekonominė žala atsispindi daugelyje socialinės gerovės sričių, o tiesiogiai sveikatos priežiūrai tenkanti alkoholio vartojimo sukeliamos socialinės ir ekonominės žalos dalis tėra tik vienas iš daugelio šios žalos komponentų.

The aim of this dissertation was to evaluate the social and economic harm of alcohol in Lithuania. The main objectives were to estimate alcohol-attributable mortality, morbidity, disabilities, to evaluate alcohol related violations of law, and to estimate alcohol-attributable economic costs in Lithuania in 2010. The study includes the data from Institute of Hygiene, SVEIDRA, Disability and Capacity Assessment Service, Department of Statistics, Information Technology and Communications Department, State Mental Health Center, State Patient Fund, Lithuanian Traffic Police Office, Prison Department and Ministry of Social Security and Labour. In total this study included 55 conditions and groups of conditions that are fully or partially attributable to alcohol. 22 of those conditions are 100 per cent attributable to alcohol. The rest were partially attributable to alcohol, which were estimated by applying the Lithuanian specific Alcohol-attributable fractions. The results of this dissertation have identified that alcohol-attributable social and economic harm to society is widely spread across many social welfare sectors, as well as direct health care costs is only one of many alcohol-attributable harm components.