Advanced search options

Advanced Search Options 🞨

Browse by author name (“Author name starts with…”).

Find ETDs with:

in
/  
in
/  
in
/  
in

Written in Published in Earliest date Latest date

Sorted by

Results per page:

Sorted by: relevance · author · university · dateNew search

You searched for subject:(Nediskriminavimo principas). Showing records 1 – 3 of 3 total matches.

Search Limiters

Last 2 Years | English Only

No search limiters apply to these results.

▼ Search Limiters


Vytautas Magnus University

1. Bardziliauskaitė, Indrė. Ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenys turi taikių susirinkimų laisvę?.

Degree: Master, Law, 2008, Vytautas Magnus University

Darbe iškelta hipotezė, kad netradicinės seksualinės orientacijos asmenys turi taikių susirinkimų laisvę. Siekiant patvirtinti arba paneigti hipotezę, atlikta teorinė taikių susirinkimų laisvės ir seksualinės orientacijos koncepcijų analizė, nagrinėtos tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dokumentų normos, reglamentuojančios taikių susirinkimų laisvę ir apžvelgtas šių normų aiškinimas teisminėje praktikoje. Apžvelgtas nediskriminacijos principo seksualinės orientacijos pagrindu įtvirtinimas tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dokumentuose bei jo praktinio taikymo aspektas. Atlikta taikių susirinkimų laisvės ir nediskriminacijos principo seksualinės orientacijos pagrindu reglamentavimo apžvalga atskirų valstybių vidaus teisės aktuose. Analizuotos Lietuvos teisės aktų normos, reguliuojančios diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu draudimą, pateikiami konkretūs pavyzdžiai bei aprašomas taikių susirinkimų laisvės reglamentavimas ir praktinis jos įgyvendinimas.

The hypothesis of the work is that the homosexuals have the freedom of peaceful assembly. The first part of the work describes the terms related to the freedom of peaceful assembly, the sorts of assemblies, main principles determining the proper regulation of this freedom and legal restrictions of the freedom of assembly. The aspects of sexual orientation are discussed and the brief history of homosexual movements is presented. The second part of the work analyzes the provisions of Universal Declaration of Human Rights, International Covenant on Civil and Political Rights, European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, American Convention on Human Rights and African Charter on Human and People’s Rights, regulating the prohibition of discrimination and freedom of peaceful assembly. Also there are analyzed the primary and secondary legal acts of the European Union, which form the EU policy on the protection of human rights. The third part of the work is dedicated to the analysis of the national legal base of the United States of America, Canada, South African Republic, Finland and Poland, which regulate the freedom of peaceful assembly and protection of homosexuals. The last part of the work reviews the Lithuanian legal norms regulating the prohibition of the discrimination on the basis of sexual orientation, presents the concrete examples and describes the regulation of freedom of peaceful assembly and its practical implementation.

Advisors/Committee Members: Berkmanas, Tomas (Master’s thesis supervisor).

Subjects/Keywords: Taikių susirinkimų laisvė; Nediskriminavimo principas; Netradicinės seksualinės orientacijos asmenys; The freedom of peaceful assembly; The prohibition of the discrimination on the basis of sexual orientation; Homosexuals

Record DetailsSimilar RecordsGoogle PlusoneFacebookTwitterCiteULikeMendeleyreddit

APA · Chicago · MLA · Vancouver · CSE | Export to Zotero / EndNote / Reference Manager

APA (6th Edition):

Bardziliauskaitė, I. (2008). Ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenys turi taikių susirinkimų laisvę?. (Masters Thesis). Vytautas Magnus University. Retrieved from http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080807_110219-78941 ;

Chicago Manual of Style (16th Edition):

Bardziliauskaitė, Indrė. “Ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenys turi taikių susirinkimų laisvę?.” 2008. Masters Thesis, Vytautas Magnus University. Accessed November 15, 2019. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080807_110219-78941 ;.

MLA Handbook (7th Edition):

Bardziliauskaitė, Indrė. “Ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenys turi taikių susirinkimų laisvę?.” 2008. Web. 15 Nov 2019.

Vancouver:

Bardziliauskaitė I. Ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenys turi taikių susirinkimų laisvę?. [Internet] [Masters thesis]. Vytautas Magnus University; 2008. [cited 2019 Nov 15]. Available from: http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080807_110219-78941 ;.

Council of Science Editors:

Bardziliauskaitė I. Ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenys turi taikių susirinkimų laisvę?. [Masters Thesis]. Vytautas Magnus University; 2008. Available from: http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080807_110219-78941 ;


Vilnius University

2. Markova, Jekaterina. Europos Bendrijų Teisingumo teismo vaidmuo įtvirtinant darbo teises.

Degree: Master, 2009, Vilnius University

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą]

The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]

Advisors/Committee Members: Davulis, Tomas (Master's thesis supervisor), Nekrošius, Ipolitas (Master's degree committee chair), Maculevič, Jurij (Master's degree committee member), Tiažkijus, Viktoras (Master's thesis reviewer).

Subjects/Keywords: Europos Bendrijų teisingumo teismas; 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; Asociacijų laisvė; Laisvė pasirinkti darbą; Kolektyvinių derybų laisvė; Teisė imtis kolektyvinių veiksmų; Nediskriminavimo dėl lyties principas; Europos Bendrijų teisingumo teismo jurisprudencija; Europos Sąjungos darbo teisė

Record DetailsSimilar RecordsGoogle PlusoneFacebookTwitterCiteULikeMendeleyreddit

APA · Chicago · MLA · Vancouver · CSE | Export to Zotero / EndNote / Reference Manager

APA (6th Edition):

Markova, Jekaterina. (2009). Europos Bendrijų Teisingumo teismo vaidmuo įtvirtinant darbo teises. (Masters Thesis). Vilnius University. Retrieved from http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20090908_192048-39670 ;

Note: this citation may be lacking information needed for this citation format:
Author name may be incomplete

Chicago Manual of Style (16th Edition):

Markova, Jekaterina. “Europos Bendrijų Teisingumo teismo vaidmuo įtvirtinant darbo teises.” 2009. Masters Thesis, Vilnius University. Accessed November 15, 2019. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20090908_192048-39670 ;.

Note: this citation may be lacking information needed for this citation format:
Author name may be incomplete

MLA Handbook (7th Edition):

Markova, Jekaterina. “Europos Bendrijų Teisingumo teismo vaidmuo įtvirtinant darbo teises.” 2009. Web. 15 Nov 2019.

Note: this citation may be lacking information needed for this citation format:
Author name may be incomplete

Vancouver:

Markova, Jekaterina. Europos Bendrijų Teisingumo teismo vaidmuo įtvirtinant darbo teises. [Internet] [Masters thesis]. Vilnius University; 2009. [cited 2019 Nov 15]. Available from: http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20090908_192048-39670 ;.

Note: this citation may be lacking information needed for this citation format:
Author name may be incomplete

Council of Science Editors:

Markova, Jekaterina. Europos Bendrijų Teisingumo teismo vaidmuo įtvirtinant darbo teises. [Masters Thesis]. Vilnius University; 2009. Available from: http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20090908_192048-39670 ;

Note: this citation may be lacking information needed for this citation format:
Author name may be incomplete


Vilnius University

3. Bikauskaitė, Svajūnė. Teisių, išplaukiančių iš ES pilietybės, įgyvendinimas ir ribojimas pagal ES teisę.

Degree: Master, 2011, Vilnius University

1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartis į ES sistemą įvedė ES pilietybės institutą. Europos pilietybė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais, todėl, kalbant apie ją nereikėtų remtis valstybių narių pilietybės suvokimu. Sutartyje numatyta, kad Sąjungos piliečiu gali būti kiekvienas asmuo, jei jis turi kurios nors valstybės narės pilietybę. Tik pati valstybė narė turi teisę apibrėžti sąlygas, kurioms esant asmenys įgyja ar praranda tos valstybės pilietybę, o kitos valstybės narės privalo gerbti šią jos teisę. Tačiau pagrindinis šiame magistro darbe nagrinėjamas klausimas yra ne Sąjungos pilietybės samprata, bet teisės, išplaukiančios iš ES pilietybės, įtvirtintos EB steigimo sutarties Antroje dalyje. Įsteigus ES pilietybės institutą, asmenims suteikiamos tam tikros papildomos teisės toms, kurios jau egzistuoja nacionaliniame ar Bendrijos lygmenyje. Šiame darbe koncentruojamasi į antrinės teisės aktus, detalizuojančius minėtų teisių įgyvendinimo sąlygas bei ribojimo pagrindus bei Europos Teisingumo Teismo praktiką. Viena iš tokių teisių yra teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Darbe pabrėžiama, kad laisvo asmenų judėjimo principas sudaro vieną iš Europos Bendrijos pagrindų. Ilgą laiką ši asmenų judėjimo laisvė buvo siejama su reikalavimu asmenims užsiimti tam tikra ekonomine veikla. Tačiau situacija pasikeitė ir dabar kiekvienas Sąjungos pilietis, net ir ekonomiškai neaktyvus, gali naudotis šia teise. Be to, Sąjungos piliečiai,... [toliau žr. visą tekstą]

Maastricht Treaty signed on 7 February 1992 introduced citizenship concept into the framework of European Union. European citizenship embodying specific features differs from traditional notion of national citizenship. To be a European citizen one must first be a national of a Member State. Only Member States can lay down the conditions under which individuals acquire and lose nationality and other states must respect this competence. However the central issue of this master’s thesis is not the concept of the European citizenship, but the rights stemming from the citizenship of the Union covered in the Part II of EC Treaty. The establishment of the European citizenship composes an additional sphere of rights to those currently existing in the national and Community sphere. This master thesis focuses on the instruments of the secondary legislation containing provisions, detailing the exercise and limitation of the mentioned rights. One of such fundamental rights is the right to move and reside freely within territory of the Member States. The author stresses that the free movement of persons comprises one of the basis of European Community. For a long time this freedom had been bound to requirement to pursue economic activity. Despite this now every citizen of the Union may enjoy this right outside the economic context. Besides citizens of the Union residing in another Member State of which they are not nationals have the right to participate as voters or as candidates in... [to full text]

Advisors/Committee Members: Jarukaitis, Irmantas (Master's thesis supervisor).

Subjects/Keywords: ES pilietybė; Teisės; Išplaukiančios iš ES pilietybės; Teisė laisvai judėti ir apsigyventi EB teritorijoje; Teisė balsuoti ir būti kandidatu EP ir vietos savivaldos rinkimuose; Teisė į diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą; Teisė pateikti peticiją EP ir kreiptis į Europos ombudsmeną; Nediskriminavimo principas

Record DetailsSimilar RecordsGoogle PlusoneFacebookTwitterCiteULikeMendeleyreddit

APA · Chicago · MLA · Vancouver · CSE | Export to Zotero / EndNote / Reference Manager

APA (6th Edition):

Bikauskaitė, Svajūnė. (2011). Teisių, išplaukiančių iš ES pilietybės, įgyvendinimas ir ribojimas pagal ES teisę. (Masters Thesis). Vilnius University. Retrieved from http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152155-66613 ;

Note: this citation may be lacking information needed for this citation format:
Author name may be incomplete

Chicago Manual of Style (16th Edition):

Bikauskaitė, Svajūnė. “Teisių, išplaukiančių iš ES pilietybės, įgyvendinimas ir ribojimas pagal ES teisę.” 2011. Masters Thesis, Vilnius University. Accessed November 15, 2019. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152155-66613 ;.

Note: this citation may be lacking information needed for this citation format:
Author name may be incomplete

MLA Handbook (7th Edition):

Bikauskaitė, Svajūnė. “Teisių, išplaukiančių iš ES pilietybės, įgyvendinimas ir ribojimas pagal ES teisę.” 2011. Web. 15 Nov 2019.

Note: this citation may be lacking information needed for this citation format:
Author name may be incomplete

Vancouver:

Bikauskaitė, Svajūnė. Teisių, išplaukiančių iš ES pilietybės, įgyvendinimas ir ribojimas pagal ES teisę. [Internet] [Masters thesis]. Vilnius University; 2011. [cited 2019 Nov 15]. Available from: http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152155-66613 ;.

Note: this citation may be lacking information needed for this citation format:
Author name may be incomplete

Council of Science Editors:

Bikauskaitė, Svajūnė. Teisių, išplaukiančių iš ES pilietybės, įgyvendinimas ir ribojimas pagal ES teisę. [Masters Thesis]. Vilnius University; 2011. Available from: http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152155-66613 ;

Note: this citation may be lacking information needed for this citation format:
Author name may be incomplete

.