Disertacijoje analizuojama moderniojo lietuvių antisemitizmo genezė ir raida. Remiantis to meto lietuvių periodika kaip pagrindiniu šaltiniu. Pagrindinis analizės objektas yra antisemitinė retorika ir stereotipai. antisemitizmas, nacionalizmas, streotipai, tautinis lietuvių atgimimas.

In the disseration genesis and developement of modern Lithuanian antisemitism is analised.The research is based on lithuanian press as a primary source. The rethorics and antisemitic sterotypes are analised. antisemitism, national lithuanian movement, nationalism, stereotypes.

In the disserattion, the genesis and developement of modern Lithuanian antisemitism is analysed. The primary source for such an investigation is Lithuanian press of the period indicated. The main goal of the research is to examine and show how antisemitic rethorics and stereotypes changed and developed from 1883 to 1940.

Diseratcijoje nagrinėjama moderniojo lietuviško antisemitizmo genezė ir raida. Remiantis spauda kaip pagrindiniu šaltiniu analizuojama, kaip kito antisemitinė lietuviškos periodikos retorika, kokie buvo formuojami pagrindiniai stereotipai ir nuostatos žydų atžvilgiu analizuojamu periodu ir kaip jie kito.

Aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarka Lietuvoje vyksta jau nuo 1991 metų. 2000 metais priimtas Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas bei 2006 - 2007 metų atitinkami dokumentai leidžia aukštojo mokslo ir studijų sistemoje vykdytas pertvarkas grupuoti į kelis sąlyginius etapus. 2006 metais LR Vyriausybės patvirtintas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2006 – 2010 metų plėtros planas bei 2007 metų birželio 14 dieną Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimas Dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų – įvardijami dokumentais, sąlygojusiais naujos, giluminės bei kryptingos aukštojo mokslo ir studijų sistemos reformos pradžią. Darbo objektas – aukštojo mokslo reformos politikos formavimas Lietuvoje, koncentruojantis į pastarąjį pertvarkos etapą. Darbe nagrinėjami trys prioritetiniai klausimai, įtraukti į aukštojo mokslo ir studijų reformos politikos formuotojų darbotvarkes: 1) studijų finansavimo pertvarka; 2) universitetų institucinės autonomijos klausimas; 3) universitetų vidinio valdymo modelio pertvarka. Remiantis viešosios politikos ciklo teorija, dabartiniame aukštojo mokslo reformos politikos formavimo procese stebimos darbotvarkės nustatymo, politikos formulavimo fazės; konkrečių pasirinktų alternatyvų įgyvendinimą numatoma pradėti 2008 – 2009 metais. Todėl darbe siekiama sistemingai apžvelgti pagrindinių aukštojo mokslo reformos politikos formuotojų pozicijas dėl jau trijų minėtų klausimų tinkamiausių pertvarkos alternatyvų. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą]

Reforms in Lithuania‘s higher education and study system have started in 1991. A Law of Higher Education adopted in 2000 and respective documents from 2006-2007 allow grouping of reforms carried out within the system of higher education and studies into few conditional phases. Lithuanian higher education system development plan for 2006 – 2010 approved in 2006 by Lithuanian Government and convention regarding the principles of reforms in education and study signed by Lithuanian parliamentary political parties on 14th of June 2007 have been endorsed by documents, which stipulated the initiation of modern, deep and focussed reform in higher education and study. Research object is a formation of higher education reform policy in Lithuania, with a focus on a latter phase of the reforms. Research analyses three priority questions included into the agenda of persons, responsible for formation of higher education and study reform policy: 1) reform for higher education funding; 2) institutional autonomy of universities; 3) reform of internal management model of universities. According to the theory of public policy cycle, in nowadays process of higher education reform policy formation there are observed phases of setting an agenda and formation of policy. The implementation of chosen specific alternatives is foreseen to be initiated in 2008 – 2009. Therefore the research aims to review in systematic way positions of the leading higher education reform policy makers regarding the most... [to full text]

Problemos yra vienas pagrindinių socialinių reiškinių, nuolatos kylančių tarp draugų ir priešų, tarp tėvų ir vaikų, tarp vyro ir žmonos, tarp įvairiausių žmonių grupių. Dažnai kylančios problemos šeimoje paliečia ir mažuosius šeimos narius, kuriems tai yra labai didelis stresas ir nemalonūs prisiminimai, išliekantys visą gyvenimą. Būtina šeimoje mokėti spręsti iškilusias problemas, kad nedidėtų ir taip didelis skyrybų skaičius. Nagrinėjome atskiras asmenybės bruožų skales ir kaip žmogus sugeba su tais bruožais prisitaikyti vienas prie kito gyvendami kartu ir kurdami šeimą. Gyvenant atsiranda įvairių problemų, kurios išprovokuoja tam tikrus nesutarimus. Šio darbo tikslas : nustatyti sutuoktinių gyvenančių probleminėse šeimose sveikatos ir asmenybės ypatybes ir kaip tai priklauso nuo patiriamų problemų. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti uždaviniai: kokios yra pagrindinės šeimos problemos, kokią įtaką jos turi sutuoktinių sveikatai ir asmenybės bruožams. Buvo nagrinėta, kaip jaučiasi vyrai ir moterys šeimose, kuriose yra problemos dėl alkoholio, neištikimybės ar kitos problemos. Tyrime dalyvavo 120 tiriamųjų, t.y. 60 sutuoktinių porų, kurių amžius nuo 20 iki 70 metų. Tiriamieji buvo atsiųsti gydytojų konsultuotis dėl sveikatos. Tyrime naudotas demografinis klausimynas, standartizuotas interviu, sveikatos klausimynas ir Minesotos daugiaprofilinis asmenybės klausimynas (toliau – MMPI) asmenybei tirti. MMPI pagalba atskleisti sutuoktinių, gyvenančių probleminėje šeimoje,... [toliau žr. visą tekstą]

Problems is widely spread social phenomenon, constantly reoccurring among friends and enemies, parents and children, husbands and wives, among various groups of people. Most of the time family problems cause major impact on children, creating stressful and frustrating situations to be remembered later in life. It is crucial to learn how to solve the problems arising in family life to decrease the high rates of divorces. This study is based on analysis of separate scales of personality traits and the skills of adaptation of people living together in family. For cohabiting inevitably causes various problems, that provoke conflicts. The main goal of this study: to determine the health aspects and personality characteristics of spouses in problematic families. Certain tasks were set to accomplish this goal: to define the main family problems, what impact they make on the health and personality traits of spouses. The emphasis was put on the feelings of men and women coping with alcoholism, infidelity and other problems in their families. The participants of research were 120 individuals, 60 married couples. The age of participants varies from 20 to 70 years. The participants had their health inspected by family therapist. There were two methodological means used in this research: demographical questionnaire, standard interview, health questionnaire and MMPI personality test. MMPI assisted in identifying personality structure of spouses living in problematic families. The results... [to full text]

Dėl prasto psichologinio atsparumo ir nepakankamų įgūdžių aktyviai dalyvauti įveikiant naujas kasdienio gyvenimo problemas vis didesnė dalis žmonių atsiduria destruktyvaus elgesio (nukreipto arba į save, arba į kitus asmenis) rizikos grupėje. Žmogus pasiduoda, kadangi nesugeba išlaikyti pusiausvyros, susidurdamas su aplinkos reikalavimais, nemoka sėkmingai tvarkytis su iškilusiais gyvenimo sunkumais. Keliamas klausimas kas gali padėti asmenims atsidūrusiems sunkiose situacijose pasirinkti konstruktyvų atsaką. Tyrimo tikslas. Nustatyti suaugusiųjų alkoholio vartojimo ypatumų, asmenybės bruožų ir atsparumo gyvenimo sunkumams sąsajas. Tyrimo metodas ir tiriamieji. Atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui panaudotas klausimynas asmenų alkoholinių gėrimų vartojimo ypatumams nustatyti, Atsparumo (Resiliance) skalė (Wagnild, G. M., & Young, H. M., 1993), DPAD klausimynas (Goldberg ir kt., 1999). Gautiems duomenims apdoroti naudotos Microsoft Excel, SPSS 14,0 for Windows kompiuterinės programos. Statistiškai patikimais rezultatais laikytini atvejai, kai p<0,05, P=95 proc. Tyrime dalyvavo 190 (19 – 54 m.) Kauno miesto gyventojų. Rezultatai. Nustatyta alkoholio vartojimo ypatumų, atsparumo gyvenimo sunkumams ir asmenybės bruožų išreikštumo sąsajos. Taip pat nustatyta asmenybės bruožų sąsaja su atsparumo gyvenimo sunkumams ir alkoholio vartojimo sąveika.

Due to low psychological resilience and inadequate skills to actively take part in overcoming new everyday life problems, more and more people find themselves in destructive behaviour (directed to themselves, or to other persons) risk group. Person gives up, because is unable to keep balance, confronting enviroment requirements, is unable to successfully cope with life's challenges. Question is raised what could help people who find themselves in difficult situations to choose constructive response. The aim of this research is to explain the connections between alcohol consumption, personality traits and resilience of the adults. Methods. An anonymous questionnaire of adults was carried out. The questionnaire for alcohol consumption, Resiliance scale (Wagnild, G. M., & Young, H. M., 1993) and the Big Five questionaire (Goldberg ir kt., 1999) were used for the research. Microsoft Excel, SPSS 11,0 computer programs for Windows have been used to analyse the research data. Statistically reliable results are those, when p<0,05, P=95 percent. 190 adults from Kaunas, aged 19-54, took part in the research. Results. Results of the research showed the connections between alcohol consumption, resilience and personality traits of the adults. Personality traits connection with the interaction between resilience and alcohol consumption of the adults was found.

Šiame darbe nagrinėta spesifinės transporto priemonės medienvežės, kuri transportuoja apvaliają medieną iš miško į nustatytą objektą ypatumai. Nagrinėta logistikos grandinė, kokią itaką CO2 daro tranporto išmetamam kiekiui.

Make analysis and evaluate problems faced by the participans in the log supply chain from the economical, ecological and social point of view. Calculate and compare CO2 emission while log transportation with the connection to mazimum allovedcarriage weight.

Gausi emigracija ir naujų lietuvių bendruomenių formavimasis užsienio šalyse sudaro prielaidas tyrinėti ir migrantų draugijų bruožus, ir jų raidą istorinėje perspektyvoje. Svarbią reikšmę turi Pasaulio lietuvių bendruomenė, įsteigta Antrojo pasaulinio karo politinių pabėgėlių bangos atstovų, siekiant suvienyti pasaulyje pasklidusius lietuvius. Disertacijos tikslas rekonstruoti Pasaulio lietuvių bendruomenės organizacinius ir politinius raidos aspektus XX a. 5–8 dešimtmečiuose. Pirmoji dalis skirta apžvelgti Pirmosios Lietuvos Respublikos migracijos politikos pamokas, sprendžiant pasaulyje pasklidusių lietuvių telkimo problemas. Antrojoje dalyje aptariama Vakarų šalių politika sprendžiant politinių pabėgėlių likimą po Antrojo pasaulinio karo ir su tuo susijusi pasaulio lietuvių telkimo idėjų raida nuo kompaktinio emigravimo galimybės iki naujos, visai lietuvių išeivijai skirtos organizacijos (Pasaulio lietuvių bendruomenės) sukūrimo. Trečiojoje dalyje aprašomos Lietuvių bendruomenių steigimo atskiruose kraštuose sąlygos ir ypatumai; pristatomi PLB institucionalizavimo aspektai, rekonstruojamas PLB vaidmuo formuojant santykius su atskirų kraštų Lietuvių bendruomenėmis, apžvelgiama tų santykių raida; analizuojamas jaunosios išeivijos kartos telkimo klausimas, pristatoma PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos bendradarbiavimo raida. Ketvirtojoje dalyje rekonstruojama ir analizuojama PLB veikla sprendžiant lietuvių išeivijos reprezentavimo ir politinio susiorganizavimo... [toliau žr. visą tekstą]

The studies of emigrant associations abroad and the development of migrant organizations in the world in historical perspective are very important in the present context of Lithuania. One of the most important émigré organisations is the Lithuanian World Community (Pasaulio lietuvių bendruomenė), which was established by political refugees with the goal of uniting all the dispersed Lithuanians over the world. This dissertation presents the organizational and political development aspects of the Lithuanian World Community in the 1940s – 1970s. The first chapter features the lessons of the migration policy in the first Republic of Lithuania and the ideas of mobilizing Lithuanians over the world. Colonization’s plans and impact of civic associations to mobilize Lithuanians abroad are explored. In the second chapter it is analysed how the policy of the Western countries influenced Lithuanian mobilization after the Second World War. Secondly, the establishment of the Lithuanian World Community is reconstructed. The third chapter describes the conditions and explains how the Lithuanian communities were established in the countries of immigration. The organizational structure of the Lithuanian World Community board and the development of its relationship with Lithuanian communities are analyzed. The mobilization of the second generation of Lithuanians in the world is investigated. The development of the relations between the Lithuanian World Community and the World Lithuanian Youth... [to full text]

The studies of emigrant associations abroad and the development of migrant organizations in the world in historical perspective are very important in the present context of Lithuania. One of the most important émigré organisations is the Lithuanian World Community (Pasaulio lietuvių bendruomenė), which was established by political refugees with the goal of uniting all the dispersed Lithuanians over the world. This dissertation presents the organizational and political development aspects of the Lithuanian World Community in the 1940s – 1970s. The first chapter features the lessons of the migration policy in the first Republic of Lithuania and the ideas of mobilizing Lithuanians over the world. Colonization’s plans and impact of civic associations to mobilize Lithuanians abroad are explored. In the second chapter it is analysed how the policy of the Western countries influenced Lithuanian mobilization after the Second World War. Secondly, the establishment of the Lithuanian World Community is reconstructed. The third chapter describes the conditions and explains how the Lithuanian communities were established in the countries of immigration. The organizational structure of the Lithuanian World Community board and the development of its relationship with Lithuanian communities are analyzed. The mobilization of the second generation of Lithuanians in the world is investigated. The development of the relations between the Lithuanian World Community and the World Lithuanian Youth... [to full text]

Gausi emigracija ir naujų lietuvių bendruomenių formavimasis užsienio šalyse sudaro prielaidas tyrinėti ir migrantų draugijų bruožus, ir jų raidą istorinėje perspektyvoje. Svarbią reikšmę turi Pasaulio lietuvių bendruomenė, įsteigta Antrojo pasaulinio karo politinių pabėgėlių bangos atstovų, siekiant suvienyti pasaulyje pasklidusius lietuvius. Disertacijos tikslas rekonstruoti Pasaulio lietuvių bendruomenės organizacinius ir politinius raidos aspektus XX a. 5–8 dešimtmečiuose. Pirmoji dalis skirta apžvelgti Pirmosios Lietuvos Respublikos migracijos politikos pamokas, sprendžiant pasaulyje pasklidusių lietuvių telkimo problemas. Antrojoje dalyje aptariama Vakarų šalių politika sprendžiant politinių pabėgėlių likimą po Antrojo pasaulinio karo ir su tuo susijusi pasaulio lietuvių telkimo idėjų raida nuo kompaktinio emigravimo galimybės iki naujos, visai lietuvių išeivijai skirtos organizacijos (Pasaulio lietuvių bendruomenės) sukūrimo. Trečiojoje dalyje aprašomos Lietuvių bendruomenių steigimo atskiruose kraštuose sąlygos ir ypatumai; pristatomi PLB institucionalizavimo aspektai, rekonstruojamas PLB vaidmuo formuojant santykius su atskirų kraštų Lietuvių bendruomenėmis, apžvelgiama tų santykių raida; analizuojamas jaunosios išeivijos kartos telkimo klausimas, pristatoma PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos bendradarbiavimo raida. Ketvirtojoje dalyje rekonstruojama ir analizuojama PLB veikla sprendžiant lietuvių išeivijos reprezentavimo ir politinio susiorganizavimo... [toliau žr. visą tekstą]

The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than... [to full text]

Disertacijos santraukoje nurodomi analizuoti Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijos santraukoje atskleidžiamos Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidos ir galimybės. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje apibrėžiami ir analizuojami Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijoje gilinamasi į Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidas ir galimybes. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX amžiaus šeštojo... [toliau žr. visą tekstą]

The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than... [to full text]

Architektūros ikonografija – vienas svarbiausių architektūros istorijos šaltinių, atskleidžiantis miestų ir atskirų pastatų kaitą, atveriantis urbanizacijos dar nepakeistas miestų panoramas ir pristatantis nebeegzistuojančius statinius. Kiek grafikos ir tapybos technikomis sukurtuose architektūriniuose peizažuose ir pastatų „portretuose“ tiesos ir kiek pačių kūrėjų išmonės? Ar išties piešti ir tapyti atvaizdai gali būti patikimi istorijos šaltiniai? Į šiuos klausimus ir stengiamasi atsakyti analizuojant XIX a. II p.-XX a. I p. Lietuvos architektūros vaizdus. Pirmuosiuose disertacijos skyriuose chronologiškai pateikiama vedutos raida Vakarų Europoje ir Lietuvoje, išskiriami svarbiausi kūrėjai ir esminiai architektūrinio peizažo saitai su mūsų šalies daile; apžvelgiamas vedutos atsiradimas ir išpopuliarėjimas Lietuvoje, ieškoma ideologinių ir istorinių tokios kūrybos atramų. Darbe pateikiamos išsamios dokumentiškų ir imaginacinių ikonografinių vaizdų formaliosios, lyginamosios ir semantinės analizės. Pasitelkus šiuos įrankius stengiamasi nustatyti grafikos ir tapybos darbuose užfiksuotų vaizdų dokumentiškumą – detalumą ir atitikimą realiam architektūros vaizdui. Analizei naudojamas tyrimai natūroje, senosios fotografijos ir rašytiniai šaltiniai. Į imaginacines rekonstrukcijas žvelgiama kaip į retrospektyvines idealiojo miesto paieškas (siejama su idiliniu peizažu) ir meninius rekonstrukcinius pasiūlymus. Abiem atvejais vertinama atkurto/sukurto vaizdo galimumas, ieškoma analogų... [toliau žr. visą tekstą]

Architecture iconography is one of the most important sources of the architecture history. It shows changing of the towns and buildings, opens cities panoramas still unchanged by urbanization and presents no longer existing constructions. What percent of truth and what percent of artist imagination is in these townscapes and portraits of the buildings? In the text it is attempted to answer these questions by analyzing Lithuania architecture views of the second part of the XIXth century- the first part of the XXth century. Evolution of veduta in West Europe and Lithuania is presented in the first part of the dissertation. The most important creators of veduta and the essential bonds of the European townscapes and Lithuanian art are excluded. The birth of veduta and its popularity in Lithuania are reviewed. It is attempted to search for ideological and historical basement of this creation also. Comprehensive formal, comparative and semantic analysis of the documental and imaginative iconography ere given. It is trying to establish the documentary value, correspondence to real architectural view, of the views by requesting these instruments. Field investigation, old photography, and written sources were used for analysis. Imaginative architecture views are treating like retrospective searches of ideal city (and are linked with ideal landscape) or like artistic reconstruction suggestions. The possibilities and probabilities of these retrospective views are valuating, analogues... [to full text]

Architecture iconography is one of the most important sources of the architecture history. It shows changing of the towns and buildings, opens cities panoramas still unchanged by urbanization and presents no longer existing constructions. What percent of truth and what percent of artist imagination is in these townscapes and portraits of the buildings? In the text it is attempted to answer these questions by analyzing Lithuania architecture views of the second part of the XIXth century- the first part of the XXth century. Evolution of veduta in West Europe and Lithuania is presented in the first part of the dissertation. The most important creators of veduta and the essential bonds of the European townscapes and Lithuanian art are excluded. The birth of veduta and its popularity in Lithuania are reviewed. It is attempted to search for ideological and historical basement of this creation also. Comprehensive formal, comparative and semantic analysis of the documental and imaginative iconography ere given. It is trying to establish the documentary value, correspondence to real architectural view, of the views by requesting these instruments. Field investigation, old photography, and written sources were used for analysis. Imaginative architecture views are treating like retrospective searches of ideal city (and are linked with ideal landscape) or like artistic reconstruction suggestions. The possibilities and probabilities of these retrospective views are valuating, analogues... [to full text]

Architektūros ikonografija – vienas svarbiausių architektūros istorijos šaltinių, atskleidžiantis miestų ir atskirų pastatų kaitą, atveriantis urbanizacijos dar nepakeistas miestų panoramas ir pristatantis nebeegzistuojančius statinius. Kiek grafikos ir tapybos technikomis sukurtuose architektūriniuose peizažuose ir pastatų „portretuose“ tiesos ir kiek pačių kūrėjų išmonės? Ar išties piešti ir tapyti atvaizdai gali būti patikimi istorijos šaltiniai? Į šiuos klausimus ir stengiamasi atsakyti analizuojant XIX a. II p.-XX a. I p. Lietuvos architektūros vaizdus. Pirmuosiuose disertacijos skyriuose chronologiškai pateikiama vedutos raida Vakarų Europoje ir Lietuvoje, išskiriami svarbiausi kūrėjai ir esminiai architektūrinio peizažo saitai su mūsų šalies daile; apžvelgiamas vedutos atsiradimas ir išpopuliarėjimas Lietuvoje, ieškoma ideologinių ir istorinių tokios kūrybos atramų. Darbe pateikiamos išsamios dokumentiškų ir imaginacinių ikonografinių vaizdų formaliosios, lyginamosios ir semantinės analizės. Pasitelkus šiuos įrankius stengiamasi nustatyti grafikos ir tapybos darbuose užfiksuotų vaizdų dokumentiškumą – detalumą ir atitikimą realiam architektūros vaizdui. Analizei naudojamas tyrimai natūroje, senosios fotografijos ir rašytiniai šaltiniai. Į imaginacines rekonstrukcijas žvelgiama kaip į retrospektyvines idealiojo miesto paieškas (siejama su idiliniu peizažu) ir meninius rekonstrukcinius pasiūlymus. Abiem atvejais vertinama atkurto/sukurto vaizdo galimumas, ieškoma analogų... [toliau žr. visą tekstą]

Pastaruoju metu Lietuvos darbo rinka susiduria su rimtais iššūkiais. Nuo praėjusio dešimtmečio pradžios Lietuvos demografinė raida kinta iš esmės. Visų demografinių procesų (gimstamumo, šeimos formavimo, mirtingumo, migracijos) pokyčiai neigiami. Demografinė jų pasekmė – spartus gyventojų senėjimas, kuris keičia santykį tarp visuomenės kuriančiosios ir vartojančiosios dalies, reiškiasi naujais iššūkiais šalies biudžetui, socialinei sferai, paslaugų plėtrai. Demografiniai veiksniai keičiantys populiacijos ypatumus skatina domėtis pagyvenusio žmogaus gyvenimu. Šiuolaikinėje visuomenėje ūkio plėtra ir žmonių gerovė pirmiausia priklauso nuo žmogiškųjų išteklių apimties bei kokybės. Todėl visų darbingo amžiaus gyventojų įtraukimas į darbo rinką ir pagalba įsitvirtinant šioje rinkoje yra svarbi šalies ekonominės bei socialinės gerovės augimo sąlyga. Tyrimo tikslas - Atskleisti pagyvenusio amžiaus žmonių karjeros galimybes. Tyrimo objektas - Pagyvenusio amžiaus žmonių karjera. Siekiant tikslo iškeltos šios užduotys: • Analizuoti demografinius veiksnius senstančioje visuomenėje. • Analizuoti Europos ir Nacionalinę politiką pagyvenusių žmonių atžvilgiu. • Charakterizuoti pagyvenusio amžiaus žmonių senėjimo procesus ir užimamą vietą darbo rinkoje. • Nustatyti darbdavių požiūrį į pagyvenusio amžiaus žmonių karjeros galimybes. • Nustatyti bedarbių požiūrį į pagyvenusio amžiaus žmonių karjeros galimybes. • Atskleisti skirtumus tarp darbdavių ir bedarbių požiūrių į pagyvenusio amžiaus... [toliau žr. visą tekstą]

Lately the labour market in Lithuania is encountering serious challenges. Since the beginning of the decade Lithuania’s demographic process has been changing to the very essence. All the changes in demographic processes (birth, family planning, death, migration) are negative. Their demographic consequence – rapid ageing, which changes the relation between societies productive and consuming parts, new challenges appear in the countries budget, social sphere and service development. Demographic factors that change the singularity of the population motivate the rise of interest in the lives of the elderly. In this contemporary society the development of the economy and the well being of the people primarily depends on the human resources and their quality. For that reason it is really important for the country’s social and economic development for people to establish themselves strongly in the labour market while they are still of an employable age. The purpose of this research – To reveal career possibilities for elderly people. The object of research - The careers of the elderly. To achieve this purpose these tasks were performed: • analyse the demographic factors in the ageing society. • analyse European and National politics towards the elderly. • characterise the processes of the ageing of elderly people and their position in the labour market. • determine the employers view towards the career of elderly people. • determine the view of unemployed people towards the careers... [to full text]

Darbas yra viena iš pagrindinių žmogaus vertybių. Jis suteikia kiekvienam saviraiškos galimybę, didina saugumo jausmą ir padeda kurti materialinę gerovę. Bedarbystė – rimta socialinė ir psichologinė darbo neturinčio žmogaus problema. Nepakankamos investicijos į pramonės, paslaugų, transporto ir statybos sektorius sukuria perteklinę darbo jėgą ir didina nedarbą. Padidėjus bendram nedarbui, visada išauga ilgalaikė bedarbystė. Ilgalaikio nedarbo metu prarandama turėta kvalifikacija ir gebėjimai, mažėja bendravimo aplinka, blogėja žmogaus fizinė ir psichinė sveikata. Ilgalaikė bedarbystė sukelia ne tik socialines ir ekonomines problemas, bet pakeičia žmogaus mąstymą ir pasitikėjimą savimi. Ilgalaikiai bedarbiai kovodami su skurdu, nepritekliais susitaiko su esama padėtimi ir nesiryžta nieko keisti savo gyvenime. Didžioji dalis ilgalaikių bedarbių neturi stiprios motyvacijos sugrįžti į darbo rinką, o norintieji įsidarbinti dažnai nepasitiki savimi ir nežino, kaip tai padaryti. Karjeros projektavimas – padeda suderinti kiekvieno žmogaus galimybes su darbo rinkos keliamais reikalavimais. Tačiau siekiant sugrąžinti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką susiduriama su socialiniais ir psichologiniais veiksniais, kurie stipriai lemia šių žmonių karjeros projektavimą. Šiame darbe keliamas klausimas, kaip socialiniai ir psichologiniai veiksniai lemia ilgalaikių bedarbių karjeros projektavimą? Aprašoma darbo biržos konsultantų veikla ir siūlomos užimtumo priemonės ilgalaikių bedarbių... [toliau žr. visą tekstą]

Labour is one of the most important values in person’s life. It gives everyone an opportunity to self - expression, increases a feeling of security and helps to create material well-being. Unemployment is very serious social and psychological problem to unemployed. Inadequate investments in industry, service, transport and constructional sectors create redundancy and increase unemployment. Long-term unemployment always increases when enlarge general unemployment. Long-term unemployment is a cause of qualification and abilities loss, physical and psychical health problems. Long-term unemployment makes not only social and economic problems, but it also changes thinking of person and reduces self-confidence. The long-term unemployed abide by the circumstances and hesitate to make changes in their life, when they are fighting with poverty. Most of the long-term unemployed do not have strong motivation to come back to the labour market. The returning minority often have self-confidence problems or do not know how to come back. Career designing helps to combine person abilities with requirements of the labour market but it is confronted with social and psychological factors, which have strong influence to career designing. In this paper the question is raised, in what ways social and psychological factors affect career designing of the long-term unemployed. It discusses about work of labour exchange consultants and employment tools for the long-term unemployed career designing. The... [to full text]

Sėkminga karjera dažnai yra laikoma gyvenimo sėkmės pagrindu, todėl tiek daug mokomės ir dirbame, kad padarytume karjerą, kuria galėtume didžiuotis ir kuri leistų mums pasinaudoti visomis gyvenimo galimybėmis. Karjera – tai darbo ir mokymosi patirtis. Darbą būtų galima suprasti kaip sau ir kitiems vertingos veiklos atlikimą. Vieną iš svarbiausių poreikių – savirealizacijos poreikį - individas dažniausiai patenkina įsiliedamas į darbinę veiklą. Šiuolaikiniam žmogui darbas neabejotinai yra svarbi vertybė, įtakojanti įvairias jo gyvenimo sferas. Efektyvaus įsiliejimo į darbo rinką, patinkančios darbinės veiklos, atitinkančio asmens poreikius, polinkius, interesus ir gabumus procesas yra ilgas ir sudėtingas: nuo savęs pažinimo, profesijų pasaulio pažinimo iki profesijos pasirinkimo, profesinės kvalifikacijos įgijimo ir darbo paieškos. Neradusiems savo kelio arba pasirinkusiems jį neteisingai, gresia būti paliktiems darbo rinkos užribyje be galimybės sugrįžti į ją. Todėl neatskiriama žmogaus gyvenimo dalimi tampa profesinės karjeros planavimo procesas. Didėjant darbo rinkos poreikiams, žmonėms vis dažniau tenka keisti veiklos pobūdį. Svarbu tampa ne tik išlikti darbo rinkoje, išsaugoti darbo vietą, bet ir sėkmingai kovoti konkurencinėje kovoje. Dirbdama su jaunuoliais, kuriems reikia profesinio konsultavimo ir orientavimo, susidomėjau priežastimis, skatinančiomis vienaip ar kitaip planuoti savo profesinę karjerą. Žinoma, priežasčių yra daug ir įvairių. Tai ir prigimtis, ir... [toliau žr. visą tekstą]

The subject of this paper is the influence of social factors for the results of career planning. Career is very important in one’s life. It is not only the choice of profession but it is also lifelong perfection, gaining experience. Scientists claim that career shows the quality of person’s life. Very often the way of seeking the career is influenced by environment. Thus the problem of this paper: how social factors determine youth career planning results. The object: social factors that influence youth career planning results. This paper was aiming to show importance of social factors for career planning results. The question: which social factors influence career planning results the most. Goals of investigation: 1. to describe the results of career planning by analyzing the conception of career planning theories 2. to reveal interaction between social factors and results of career planning 3. to investigate the influence of social factors for the results of career planning, according to students’ point of view. There was applied the empirical quantitative evaluation in this research. The data was obtained executing written questionnaires and applying the method of sources and documentation. Methods of the research: • Analysis of scientific literature sources • Analysis of documents • Questionnaires • Statistical analysis of data Sample of research. 93 schoolchildren and students participated in the research. In summary, research revealed strong interaction between social... [to full text]

Vykstant pokyčiams darbo rinkoje keičiasi ir darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pobūdis. Nuolat mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa ir ypač didėja kvalifikuotų specialistų poreikis: darbo jėgos pasiūlos kvalifikacija neatitinka darbo rinkos paklausos. Darbdaviams reikia aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų. Siekiant kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje asmenims, baigusiems profesinio mokymo programas, būtinas geras ne tik teorinis, bet ir praktinis pasirengimas, kadangi darbdaviai dažniausiai pirmenybę įdarbinant atiduoda kandidatams į darbo vietas, turintiems profesinę patirtį arba puikius darbinius įgūdžius. Esant tokiems pokyčiams žmogus privalo būti lankstus ir prisitaikyti prie atsirandančių naujovių. Labai svarbu tampa pasinaudoti darbo rinkos teikiamomis galimybėmis - patobulinti savo profesinius įgūdžius, įgyti daugiau patirties ir tapti universalesniu darbuotoju. Darbe aptariami svarbiausi bedarbių ir nedarbo rizikos asmenų profesinio konsultavimo aspektai, skatinantys praktinių įgūdžių tobulinimą, sėkmingą įsidarbinimą. Įvairiuose žmogaus gyvenimo ir profesinės karjeros etapuose, siekiant įgyti, tobulinti kvalifikaciją, persikvalifikuoti ar pradėti individualią veiklą, svarbų vaidmenį atlieka profesinis konsultavimas. Profesinis konsultavimas tampa aiškiai suvokiama priemone, skatinančia žmogų planuoti savo profesinę veiklą, atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimus bei asmeninius pageidavimus. Darbas susideda iš įvado, trijų dalių, išvadų,... [toliau žr. visą tekstą]

In the course of developments in the labour market the nature of labour force supply and demand is changing. The labour market today meets with the situation with steadily decreasing demand for unskilled labour force and the increasing demand for qualified specialists. Employers need highly skilled professionals and workers, which is reflected in the practice that employers often give preference to the recruitment of candidates for jobs with work experience or excellent working skills. This dictates high standards for vocational schools, colleges and universities’ graduates to have not only good theoretical knowledge but also the minimum standard of practical skills. In the ever changing labour market a person must be able to adapt to the new challenges and changes. One of the possibilities, offered by career consultants, is to develop new or improve the existing skills, which become of the most important prerequisites for effective employment. The work discusses the most important aspects of counselling, development of practical skills, elements of successful employment of unemployed and the persons of unemployment risk. Career counselling plays an important role to acquire, to develop skills, to retrain or to start the individual activities in career stages. Counselling is oriented towards increasing persons’ possibilities by planning professional activities taking into account labour market conditions and personal preferences. Work consists of an introduction, three parts,... [to full text]

Daugelis svarbių įvykių, turinčių įtakos tolesniam gyvenimui, nutinka jaunystėje ir per gana trumpą laiką. Vienas iš tokių svarbių įvykių yra jauno žmogaus pirmasis įsidarbinimas. Lietuvos padėtį Europos Sąjungos šalių bendrijoje lemia ne tik gera infrastruktūra, investicijos, laisvas asmenų judėjimas, kitos socialinės bei ekonominės sąlygos, bet ir darbo jėgos kvalifikacija. Didžiausia Lietuvos vertybe tampa Lietuvos žmonių profesinis ir kultūrinis pasirengimas veikti didžiulėje naujoje vientisos rinkos erdvėje. Demografiniai pokyčiai, Europos ekonomikos globalizacijos poveikis ir besikeičianti visuomenė reikalauja iš naujo pažvelgti į jaunimo problemas. Jaunimo karta vaidins didžiulį vaidmenį Europos plėtrai. Tačiau nemaža dalis jaunų žmonių lieka „neįtraukti į darbo rinką“, o tai didžiulis potencialo švaistymas ir rizika socialinei sanglaudai. Pastarųjų metų tendencijos rodo, jog nekvalifikuotų jaunų bedarbių dalis ne mažėja, o, palyginus 2006 m. ir 2007 m., jaučiamas jų skaičiaus augimas. 2008 m. situacija panaši: 60 proc. jaunų bedarbių neturi profesijos, nekvalifikuoti (Jankauskienė, 2008). Nemažai jaunų bedarbių neturi vidurinio ar net pagrindinio išsilavinimo, neturi motyvų dirbti ir mokytis, nepasirengę konkuruoti darbo rinkoje. Dažniausiai tai jaunuoliai iš socialinės rizikos šeimų, kurių nepalaiko aplinka, kurie sulaukę pilnametystės paliko globos namus, kurie nesimoko, nedirba ir dažnai neturi pagrindinio išsilavinimo. Darbo biržai tenka spręsti nelengvą uždavinį... [toliau žr. visą tekstą]

The Lithuanian status in the EU depends not only on infrastructure, investment, free movement of persons, and other social and economic factors, but also on the qualification of the labour force. The professional and cultural readiness of Lithuanian people for acting in the enormous EU market space is becoming one of the main Lithuanian assets. Demographic changes, the impact of European economy globalization and the changing society require a new approach to youth problems. Thus, referring to this situation, the thesis problem has emerged: the Lithuanian Labour Exchange does not provide enough services of youth career planning that could contribute to a successful development of youth professional career. Thesis subject: the adequacy of Labour Exchange youth career planning services to meet youth needs. Thesis question: in what ways do Labour Exchange career planning services meet youth needs? Thesis aim: reveal how Labour Exchange career planning services meet youth needs. Thesis objectives: 1. Reveal the conception and role of employement and unemployment in the contemporary world. 2. Describe the problems of youth integration into the labour market. 3. Describe Labour Exchange youth career planning services. 4. Using empirical data, evaluate the adequacy of Labour Exchange career planning services to meet youth needs (both from career counsellors' and youth points of view). One of the main conclusions of this thesis is that school education serves as the crucial factor... [to full text]

Tyrimo problema: neapibrėžtos vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemos ir jų sprendimo būdai. Tyrimo objektas: vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemos. Tyrimo tikslas: išskirti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas ir pateikti jų sprendimo būdus. Tyrimo uždaviniai: 1. apibrėžti karjeros projektavimo svarbą mokymosi visą gyvenimą kontekste; 2. apibrėžti karjeros sampratos teorinius aspektus; 3. apibūdinti esamą vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo situaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse narėse; 4. atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas; 5. pateikti rekomendacijas vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemų sprendimui. Teoriniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros, vadovėlių, mokslinių straipsnių, dokumentų, įstatymų ir teisės aktų analizė, siekiant apibrėžti karjeros projektavimo svarbą mokymosi visą gyvenimą kontekste, apibrėžti karjeros sampratos teorinius aspektus, apibūdinti situaciją susijusią su vyresnio amžiaus bedarbiais. Empiriniai tyrimo metodai. Siekiant atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinimo problemas buvo parengta anketa vyresnio amžiaus bedarbiams. Magistro darbą sudaro įvadas ir dvi pagrindinės dalys: teorinė ir empirinė. Tyrime dalyvavo 100 Joniškio darbo biržoje registruotų vyresnio amžiaus bedarbių. Tyrimas atliktas 2008 metų spalio – lapkričio mėn. Atlikus mokslinės literatūros, dokumentų analizę bei empirinį tyrimą, suformuluotos išvados ir rekomendacijos, atskleistos vyresnio... [toliau žr. visą tekstą]

The problem of research – the problems of employment of the unemployed senior people are not defined and the ways to solve these problems are not determined. The object of research – the problems of employment of the unemployed senior people. The aim of research - to define the difficulties faced by the unemployed senior people while looking for a job and determine the ways for their solution. The tasks of research:: 1. to define the relevance of career designing in the context of lifelong learning; 2. to define the theoretical aspects of career concept; 3. to describe the situation of employment of the unemployed senior people in Lithuania and European Union countries; 4. to reveal the problems of employment of the unemployed senior people; 5. to provide recommendations for solving the employment problems of the unemployed senior people. The theoretical methods of research: the analysis of the scientific sources, textbooks, scientific articles, documents and legislation has been used to determine the relevance of career designing in the context of lifelong learning as well as to define the theoretical aspects of career concept and to describe the situation of unemployed senior people in labour market. The empirical methods of research: questionnaire has been used to reveal the problems of employment of the unemployed senior people. The master thesis is composed of introduction and two main parts: theoretical and empirical. 100 of unemployed senior people registered in... [to full text]

Darbe apibrėžiama Lietuvos darbo migranto sąvoka ir aprašomos trys istorinės darbo migracijos bangos iš Lietuvos. Dėl didelių ekonominės ir socialinės migracijos mastų pablogėjo Lietuvos demografinė situacija, prarasta didelė dalis kvalifikuotos darbo jėgos, socialinio draudimo sistema nesurenka reikiamų pajamų, šeimos patiria problemų dėl vaikų auklėjimo ir santuokos išsaugojimo, nefiksuojama smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, dėl nelegalaus ir nekvalifikuoto darbo užsienyje darbo migrantai praranda turimą kvalifikaciją ir ryšį su Lietuvos darbo rinka. Nutolus nuo tėvynės blogėja galimybės joje įsidarbinti, mokytis ar persikvalifikuoti. Reemigrantų įtraukimas į Lietuvos darbo rinką reikalauja specialaus valstybinio požiūrio, darbo jėgos pritraukimo veiksnių ir darbo rinkos sureguliavimo būdų. Vienas efektyviausių būdų yra į Lietuvą sugrįžusių darbo migrantų karjeros projektavimas, kuris padėtų derinti žmonių poreikius ir galimybes su šio laikmečio profesijų pasaulio reikalavimais. Tačiau darbo biržos veikla, projektuojant darbo migrantų karjerą, nėra apibrėžta ir įvardyta, veiklos efektyvumas netirtas nepriklausomų ekspertų. Prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei yra palankus momentas imtis kur kas aktyvesnių veiksmų adaptuojant darbo migrantus Lietuvos darbo rinkoje, sudarant sąlygas mokytis paklausių profesijų, padedant tobulėti ir kelti kvalifikaciją. Kiekybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad darbo migrantai gerai vertina darbo biržos veiklą, darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą]

In the thesis a conception of Lithuanian labour migrant is defined and three historic labour migration waves from Lithuania are described. Because of huge amount of economic and social migration, Lithuanian demographic situation has become worse, a great part of qualified labour force is lost, social insurance system does not collect needed income, families experience problems concerning education of their children and saving marriage, development of small and medium business is not fixed, because of illegal and unqualified work abroad, labour migrants lose their qualification and relation with Lithuanian labour market. Being away from a native country, possibilities to employ oneself, study or retrain are becoming worse. Involvement of re-emigrants into Lithuanian labour market requires a special State attitude, factors of attracting labour force and ways of regulating labour market. One of the most effective ways is projecting careers of labour migrants having returned to Lithuania, that would help to match people’s needs and possibilities with requirements of these times world professions. Nevertheless, activity of a jobcentre, projecting career of labour migrants, is not defined and named, activity’s efficiency was not examined by independent experts. After start of the world economic crisis, a favourable moment appeared to take much more active actions, adapting labour migrants in Lithuanian labour market, creating conditions to study marketable professions, helping to... [to full text]

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pirmajame straipsnyje sakoma: visi žmonės yra laisvi ir lygūs jų orumo ir teisių atžvilgiu. Norint pasiekti šį tikslą, valstybė turi pagarbiai žiūrėti į savo visuomenės įvairovę ir siekti, kad neįgalieji galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis: civilinėmis, politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis. Šiuolaikinėse teorijose ir praktikoje pereinama nuo socialinės integracijos prie socialinio dalyvavimo idėjos, kuri išlieka tokia pat turininga kaip ir socialinės integracijos konceptas, tiksliau apibrėžia mažumų integracijos visuomenėje turinį ir kryptingumą. Neįgaliųjų socialinio dalyvavimo plėtotė reiškia , kad ne tik šalinamos kliūtys ir sudaromos galimybės neįgaliesiems lygiomis teisėmis ir savaime suprantamais (normaliais, įprastais, tokiais pat kaip ir kitiems žmonėms) būdais dalyvauti socialiniame gyvenime, neįgaliųjų karjeros projektavime, bet ir priimti sprendimus, ir įnešti savą indėlį į bendros veiklos produktą ar norimą rezultatą (Ruškus, 2003). Nagrinėjama tema siejama su humanistinėmis nuostatomis akcentuojamomis neįgaliųjų bedarbių karjeros projektavimo galimybių atskleidimą, atsižvelgiant į žmogiškąsias vertybes. PROBLEMA – Neįgaliųjų profesinės karjeros galimybių diskriminacija TIKSLAS - atskleisti Zarasų rajono neįgaliųjų bedarbių profesinės karjeros projektavimo galimybes. TYRIMO OBJEKTAS - Neįgaliųjų bedarbių profesinės karjeros projektavimo galimybės. TEMOS AKTUALUMAS Neįgaliųjų karjeros planavimas... [toliau žr. visą tekstą]

Planning the career for handicapped people norvadays is becoming more complicated because of faster change of labour market needs. The changes in labour marked are determined by fast progress in science and modern technologies, It is important not only to find a job to earn one‘s living but also be competitive on labour market. Handicapped people need society support to ensure the same living conditions as well- bodied have.This support should not be considered as a priviledge, it is just a human right. I, Rima Prapuolenaitienė, a student for Master of science at Vytautas Magnus University, The centre of Professional studies, Educology Branch, carried out the programme of extended studies on Career Design. To my strong belief the handicapped people must have the same human rights as well- bodied citizens I have chosen. The title of the work - The Possibilities of Designing Handicapped People‘s who are Registered on Labour Exchange List Professional Career. Supervisor of the work – Živilė Navikienė. The Problem – discrimination of the possibilities of professional career for handicapped people. The Object of the research – the possibilities of designing professional career for handicapped people. The Aim of the research – to reveal the possibilities of designing the professional career for the handicapped unemployed people in Zarasai district. The Objectives of the research: 1. To define the conception of the handicapped and their discrimination. 2. To reveal the possibilities... [to full text]

Magistro darbo tema yra aktuali, nes dėl emigracijos Lietuvoje išryškėjo darbo jėgos trūkumas. Siekiant efektyvesnio darbo rinkos subalansuotumo, vienas svarbus kelias – kuo daugiau į darbo rinką įtraukti neaktyvių ir prarandamų asmenų, t. y. vyresnio amžiaus bedarbių. Nedarbas mažėja, tačiau nepaisant mažėjančio nedarbo, vyresnio amžiaus bedarbių integravimasis į darbo rinką yra sudėtingesnis nei kitų amžiaus grupių. Šis faktas reikalauja gilesnės vyresnio amžiaus bedarbių padėties darbo rinkoje analizės. Tyrimo problema. Vyresnio amžiaus bedarbių integravimasis į darbo rinką yra sudėtingesnis nei kitų amžiaus grupių. Tyrimo objektas. Vyresnio amžiaus bedarbių integracija į darbo rinką. Tyrimo tikslas. Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių integracijos į darbo rinką problemas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti vyresnio amžiaus bedarbių integravimo į darbo rinką teisinius ir institucinius aspektus; 2. Apibūdinti vyresnio amžiaus bedarbių socialinės atskirties ypatumus; 3. Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinamumo tendencijas Lietuvos darbo rinkoje; 4. Nustatyti vyresnio amžiaus bedarbių motyvaciją dirbti ir nedarbo priežastis; 5.Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių motyvaciją mokytis ir galimybes integruotis į darbo rinką. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, įstatymų ir dokumentų analizė, anketinė apklausa. Vyresnio amžiaus bedarbių integracija darbo rinkoje yra sudėtinga ir prieštaringa problema nes visų pirma būtina skatinti šios bedarbių grupės bendrą... [toliau žr. visą tekstą]

The theme of master degree is actual, because changes in labor force supply were influanced by emigration factors. Lithuania experience a lack of labor force. Integration of passive, elder unemployed into the labor market, is one of the measures strengthening the policies for equal opportunities. Unemployment rate is decreasing, however the integration of elder unemployed into the labor market is more difficult comparing with ather age group. This factor require a deep analysis of equal opportunities and support of elder unemployed implementing active labor market policy measures. The problem of research. Integration of elder unemployed into the labor market is more complicated that unemployment of other age group. Aim of research. To reveal the problems related to elder people integration into the labor market measures. Objectives of research: 1. Overview legal and institutional aspects of integration of elder unemployed into the labor market; 2. Describe features of social separation of elder unemployed; 3. Show employment possibilities for elder unemployed in Lithuanian labor market; 4. Determine motivation for work and causes of unemployment of elder unemployed; 5. Reveal motivation for training and possibilities to integrate into the labor market. Methods of research: analysis of scientific literature, analysis of law and documents, questionnaire survey. Integration of elder unemployed into the labor market is controversial and complicated problem, because, first of all,... [to full text]

Nedarbo problema yra viena didžiausių socialinių ir ekonominių problemų. Kaimo gyventojų tarpe nedarbo problema kiekvienais metais tampa vis aktualesnė. Siekiant padėti integruotis į darbo rinką asmenims, padidinti jų įsidarbinimo motyvaciją bei mažinti nedarbą taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Šiame darbe mėginama išsiaiškinti kaip dalyvavimas vienoje ar kitoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje veikia bedarbių įsidarbinimo motyvaciją, kokiose priemonėse dažniausiai dalyvauja miesto ir kaimo bedarbiai, kas lemia žmogaus veržimąsi į darbą. Tyrimo problema - informacijos apie aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymą, skatinant kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją, stoka. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kokios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės labiausiai skatina kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją. Tyrimo klausimas - kokios aktyvios darbo rinkos priemonės labiausiai skatina įsidarbinimo motyvaciją kaimo ir miesto bedarbiams? Tyrimo objektas - aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, skatinančios kaimo ir miesto bedarbių įsidarbinimo motyvaciją. Tyrimo uždaviniai - Apžvelgti vykdomą Lietuvos darbo biržos bei Prienų rajono politiką bei apibūdinti kaimo ir miesto bedarbių grupes. Išanalizuoti siūlomas aktyvias darbo rinkos politikos priemones kaimo ir miesto bedarbių užimtumo gerinimui. Apibūdinti asmenybės poreikius grindžiančias motyvacijos teorijas. Empiriškai patikrinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių... [toliau žr. visą tekstą]

An unemployment problem is one of the biggest social and economic problems. Every year unemployment issue among the rural inhabitants is becoming more and more relevant. Active labour market policy is applied in order to help people to integrate themselves into labour market, to increase their employment motivation and to decrease unemployment. In this work there has been tried to clarify how participation in one or another mean of active labour market policy influences employment motivation of the unemployed, in which means the rural and urban inhabitants more often take part, what determinates a person’s push to work. The issue of the research – lack of information of applying means of active labour market policy encouraging employment motivation of the rural and urban unemployed. The aim of the research is to ascertain what means of active labour market policy mostly encourage employment motivation of the rural and urban unemployed. The question of the research - What means of active labour market policy mostly encourage employment motivation of the rural and urban unemployed? The object of the research - means of active labour market policy which encourage employment motivation of the rural and urban unemployed. Goals of the research - to survey underway policy of Lithuanian labour exchange and Prienai district and define groups of the rural and urban unemployed. To analyze suggested means of active labour market policy in order to improve employment of the rural and... [to full text]

Sutrikus darbo rinkos pusiausvyrai, susiformavo grupės žmonių, nesugebėjusių prisitaikyti prie sparčiai besikečiančių darbo rinkos reikalavimų. Didžiausi pokyčiai įvyko Lietuvos kaime, kur, nykstant kolūkiams, įsivyravo smulkūs ūkininkų ūkiai, kuriuose pastebimas nepilnas ūkio narių užimtumas, neefektyvus darbas, mažas darbo našumas. Nekūrę savo ūkio, neradę ar neieškoję darbo kitur, kaime vis daugiau žmonių tapo bedarbiais. Didėjantis bedarbių skaičius kaime, pakoregavo ir darbo biržos veiklą, kadangi reikėjo sukurti prieinamą kaimo žmogui konsultavimo paslaugų tinklą. Taip darbo biržos darbuotojai susidūrė su specifine bedarbių grupe, kaimo gyventojais, kurie, turėdami savo mažus ūkius ir iš principo galintys pragyventi iš jų ar trumpai dirbant pas ūkininkus, nerodo didelio suinteresuotumo ir motyvacijos susirasti pastovų darbą. Darbo biržai, konsultuojant tokius bedarbius, iškyla būtinybė numatyti ir suformuluoti efektyvias bedarbių konsultavimo formas bei priemones, atrasti galimybę padaryti konsultavimo paslaugas labiau prieinamas, plėsti jų tinklą. Besikreipiantys į darbo biržą kaimo gyventojai yra specifinė grupė ne tik todėl, kad turėdami savo ūkį visada turi erdvę savęs realizavimui, bet dažnai būna ir nepakankamo išsilavinimo ar turi nepaklausią profesiją. Kaimo gyventojų finansinė padėtis dažnai riboja jiems galimybę persikvalifikuoti laisvai renkantis mokymo įstaigą. Ilgalaikių bedarbių, nedirbančių metus ir ilgiau, kaime yra apie trečdalis. Kaime didžiausią... [toliau žr. visą tekstą]

After the balance of the work market went to pieces, a group of people who did not manage to adapt to the changing requirements of the work market was formed. The biggest changes hit the countryside of Lithuania where tiny individual farms were introduced after the collapse of collective farms. These farms feature incomplete employment of its members as well as ineffective work and low productivity. Some of the villagers who did not found their own farms, did not find or did not try to search for a job elsewhere, so that is why more and more people became jobless in the countryside. A rising number of the unemployed people in the countryside had an influence upon the activities of the Labor Exchange Office, because the net of the consulting services that would be available to every villager had to be founded. The specialists from the Labor Exchange Office faced a specific group of the unemployed people – the villagers – in this way. These unemployed people do not demonstrate a particular interest in finding a full-time job, because are either working at their own tiny farms and can survive in such way or find temporary work at the other villagers’ farms. While consulting this kind of the clients, it is essential for the Labor Exchange Office’s employees to foresee and formulate effective means and forms of consulting this group of the unemployed people as well as to find ways to make consulting services more available, to develop their net. Villagers who come to the Labor... [to full text]

Vykstant šalies ūkio restruktūrizacijai, didėja nedarbo skirtumai tarp atskirų šalies rajonų. Ilgalaikio nedarbo tendencija labiau pastebima kaime. Kartu su nedarbu auga ir kitos socialinės problemos, nustumdamos atskiras gyventojų grupes socialinei izoliacijai. Darbu žmogus užsitikrina pragyvenimą. Tačiau ne visi gyventojai turi galimybę dirbti. Ne kiekvienas norintis dirbti gali gauti darbą. Senyvo amžiaus žmonės, slaugantys ligonį namuose, turintys negalią – tai asmenų grupės, kurioms apribotos galimybės gauti gerai apmokamą ir patinkantį darbą. Bedarbystė visuomet sukelia sudėtingų socialinių problemų ir neigiamų socialinių pasekmių. Pasirinkto tyrimo pagrindu tapo Giddens (2005) teorijos teiginiai, kad svarbiau žmogui padėti surasti darbą, nei teikti jam socialinę paramą, kadangi pagal Friedlanderio ir Burtlesso (2005) atlikto tyrimo išvadas, žmogus gan lengvai pripranta prie teikiamos socialinės paramos ir nenoriai įsitrukia į darbinę veiklą. Kaip prieštara šiems teiginiams pateikiamos Walker (2005) atliktų tyrimų išvados, kuriuose konstatuojama, jog pragyvenimas iš socialinės paramos anaiptol nėra pasirinkimas. Į šią padėtį dažniausiai pakliūva žmonės dėl skaudaus savo gyvenimo įvykio. Remiantis įvardintais mokslinių teorijų ir tyrimų teiginiais, atskleidžiamas darbo biržos uždavinys - įvertinti klientų ir darbdavių poreikius, siekiant kad tarpininkavimas būtų priimtinas, kad jis padėtų didinti asmenų užimtumo lygį, nulemtų ekonomikos augimą. Tai leido suformuluoti... [toliau žr. visą tekstą]

Distinctions between unemploement at different country regions rise due to the state economy restructurisation. Long term unemployment is mostly noticed in the countryside. Other social problems occur with unemployment taking distinct groups of population into social isolation. Government supports unemployed people giving social assistance for living (pensions, allowances, e.t.c.). Jobcentre orients to the nonmaterial help, looking for a job, acquiring profession, preparing unemployed to the labour-market. Scientific problem analysed in the paper: contradictions between giving social assistance (material and nonmaterial) and job centre consultant activity, taking efforts integrate unemployed to the labour-market. Objectives of this paper to assess the role of jobcentre service activity, securing of social assistance, during people integration to the labour-market. Formulated tasks for goal achievement: 1. To define the social assistance conception. 2. To define and describe the aspects of consultancy service taking by Jobcentre. 3. To assess effectiveness of jobcentre consultancy service as social assistance, integrating people to the labour-market. An object of paper: jobcentre consultancy service application. Research theoretical basis consist of Giddens (2005), Walker (2005), Poviliūnas (2001) and other theories and findings. The results of investigation showed, unemployed are more interested to get nonmaterial support, delivered by jobcentre, contrary to the consumption... [to full text]

Analizuojant dabartinę darbo jėgos pasiūlą, galima pastebėti, kad kas trečias bedarbis yra nekvalifikuotas, maždaug ketvirtadalis darbo biržoje registruotų bedarbių – ilgą laiką nedirbę asmenys (Jovaiša, Orenienė 2003). Tokie duomenys rodo atotrūkį nuo Europos Sąjungos socialinio ekonominio modelio – gerovės valstybės, kurioje žemas nedarbo lygis, tvirtos socialinės garantijos, minimalus skurstančiųjų skaičius. Nors šiuo metu užimtumo lygis Lietuvoje auga ir bedarbystė mažėja, tačiau bedarbių skaičius vis dar yra didelis. Bedarbiams būdinga ryški socialinė atskirtis ir pažeidžiamumas, todėl įvertinus specifiškumą, bedarbių integracija į darbo rinką reikalauja specialaus požiūrio ir nestandartinių sprendimų padedant jiems įsidarbinti. Tačiau šioje vietoje galima įžvelgti kontroversiją tarp bedarbių nenoro keistis ir nemotyvuotumo ir darbo biržos misijos tokius žmones įdarbinti. Šioje sistemoje galima pastebėti „uždarą ratą“: didžioji dalis bedarbių registruojasi darbo biržoje po kelis kartus, nenori dalyvauti darbo biržos siūlomuose perkvalifikavimo ar kvalifikacijos įgijimo priemonėse, o jei įsidarbina, neišdirba ilgesnį laiką. Dažnai bedarbiai, o ypač ilgesnį laiką nedirbę turi labai mažas galimybes konkuruoti darbo rinkoje, nes dauguma jų neturi profesinio pasirengimo arba turi nepaklausią darbo rinkoje profesiją ar mažą veiklos praktiką. Ilgai nerandantys darbo praranda pasitikėjimą savo galimybėmis ir nustoja jo ieškoti, taip auga psichologinė įtampa, didėja socialinė... [toliau žr. visą tekstą]

While analyzing the current supply of the working force, it is worth noticing that every third unemployed person is non-qualified and approximately one fourth of the unemployed, who are registered by the Labor Exchange Office, haven’t worked for long periods of time (Jovaiša, Orenienė 2003). These figures demonstrate the gap between the current situation in Lithuania and socio-economic model of the European Union that features the well-being of the state, low levels of unemployment, solid social guarantees, a minimal number of those living in poverty. Even though the employment rates in Lithuania are going up these days and the unemployment is decreasing, the number of unemployed people is still high. The unemployed are subject to social isolation and vulnerability. Because of these specifics, the integration of the unemployed into the work market needs to be treated with a special attitude and application of non-standard solutions while helping them to find a job. On the other hand, the controversy between unemployed people’s unwillingness to change as well as the lack of motivation and the mission of the Labor Exchange Office to employ these people can be observed here. This system can be compared to a vicious circle, because the majority of the unemployed are being registered by the Labor Exchange Office for several times in a row, and they do not want to participate in the courses provided by the Labor Exchange Office (updating qualification or changing it). If they are... [to full text]

Šiuolaikinėje visuomenėje požiūris į šeimą sekuliarinis, nes joje ugdomos materialistinės vertybės, kurios ateina į šeimą, o krikščioniškos vertybės pamirštamos. Dažnai materialiniai dalykai yra pirmoje vietoje, šeima nustumiama į šalį, kiti malonumai yra aukščiau už įsipareigojimus ir pasiaukojančią meilę. Vartotojišką kultūrą, moralinį nihilizmą bei susvetimėjimą skatina ir tradicinių mūsų civilizacijos vertybių krizė. Krikščionybė, jos idėjos, šimtmečius kūrusios vakarietiškos civilizacijos moralinius pagrindus, pastaruoju metu vis labiau išstumiamos masinio vartojimo kulto, tampančio ko ne svarbiausiu modernaus žmogaus ir visuomenės atributu. Bažnyčios mokymu šiais laikais daugiausia nepasitikima, jei būtų priešingai išties sumažėtų skyrybų, prostitucijos, narkomanijos, abortų ir kitų svarbių problemų.

Nowadays, family philosophy has become secular because material values substitute Christian values, which are mostly forgotten. Usually material well-being is prioritized, family matters are put aside and pleasures are placed over responsibilities and devoted love. Consumer culture, moral nihilism and alienation are stimulated by the crisis of our traditional civilization values. Christianity and its concepts, which have been creating the moral basis for Western Civilization for hundreds of years, are being replaced by the massive consumer cult, which is becoming nearly the most important characteristic of a human being and the society. Religious education is rarely valued and trusted; for it were, the amount of divorces, prostitution, drugs scene, abortions and other important problems would certainly be diminished.

Nuo 1996 m. Lietuvos šeimos centruose įgyvendinama sužadėtinių rengimo santuokai programa, kuri yra ruošiama ir nuolat tobulinama atsižvelgiant į šeimos poreikius, galimybes bei problemas, Lietuvos vyskupų konferencijos. Programos tikslus įgyvendina sužadėtinių rengėjai dirbantys Lietuvos arkivyskupijų, vyskupijų, dekanatų ir parapijų Šeimos centruose. Sužadėtinių rengimo santuokai programoje viena iš skaitomų paskaitų temų yra Vaisingumo pažinimas, kurioje sužadėtiniai supažindinami su antropologine žmogaus asmenybės samprata, žmogaus lytiškumu, vaisingumo pažinimu bei natūraliais šeimos planavimo būdais. Kadangi apie natūralų šeimos planavimą ir vaisingumo pažinimą visuomenėje pateikiama labai mažai informacijos, tai ši sužadėtinių rengimo santuokai programoje pateikiama informacija turi būti tikslinga, teisinga ir aiški bei paremta Katalikų Bažnyčios nuostatomis. Tai įgyvendindami sužadėtinių rengėjai turi turėti vaisingumo pažinimo mokymo kompetencijas. Šis darbas yra pirmas bandymas Lietuvoje ištirti sužadėtinių rengėjų santuokai vaisingumo pažinimo mokymo kompetencijas. Atliktame tyrime dalyvavo Lietuvos arkivyskupijų, vyskupijų, dekanatų ir parapijų Šeimos centrų sužadėtinių rengėjai. Nustatyta, kad sužadėtinių rengėjų vaisingumo pažinimo mokymo kompetencijos yra pakankamos dirbti sužadėtinių rengimo santuokai programoje. Atlikto empirinio tyrimo pagrindu pateiktos rekomendacijos sužadėtinių rengėjams dėl jų darbo vertingumo ir vaisingumo pažinimo mokymo kompetencijų... [toliau žr. visą tekstą]

Since 1996 Lithuanian family centers implemented engaged couple marriage preparation program, which is being prepared, and constantly improved in view of the family needs, opportunities and problems, the Lithuanian Bishops Conference. The program aims engaged couple with promoters. Non training program in one of the lectures is fertility awareness, the engaged couple aware of the anthropological concept of the human personality, human Healthy, fertility and natural family planning methods. Because of the natural family planning and fertility awareness in society provides very little information, this marriage engaged couple training program provides information to be appropriate, fair and clear and based on the provisions of the Catholic Church. This is exercising engaged couple drafters must have fertility cognitive skills training. This work is a first attempt to explore Lithuania engaged couple organizers marriage fertility cognitive skills training. Lithuania participated in the study province, diocese, deanery and parish Family Centers sužadėtinių promoters. Found that the makers of fertility engaged couple cognitive training is sufficient competence to work sužadėtinių marriage preparation program. Carried out by empirical research based on the recommendations engaged couple contractors on their merits, and the fertility cognitive training to improve competence.

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis plačiau kalbama apie vaikų tarpusavio skriaudimą ir patyčias. Smurtas kenkia jį patiriantiems asmenims ir visai mokyklos aplinkai, sukelia baimę, nesaugumą, o tai prieštarauja mokyklos tikslams.

In recent years, Lithuania and increasingly on children between violence and twits. Violence undermines the suffering people and the whole school environment, causing fear, uncertainty, and this is contrary to the purposes of the school.

Šiame darbe nagrinėjama problema, kodėl dauguma vaikų, priėmusių Pirmąją Komuniją toliau nebedalyvauja Šv. Mišiose. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamos Katalikų Bažnyčios nuorodos dėl tikinčiųjų dalyvavimo Eucharistijoje; antroje dalyje analizuojamas vaikų tęstinės katechezės būtinumas jų sąmoningam dalyvavimui Eucharistijoje; trečioje dalyje atskleidžiama vaikų vystymosi psichologinių – religinių ypatumų reikšmė jų dvasiniam ugdymuisi. Toliau analizuojamos tęstinės liturginės katechezės galimybės dėl Pirmąją Komuniją priėmusių vaikų skatinimo dalyvauti Šv. Mišiose. Tuo tikslu ketvirtoje darbo dalyje tikrinama hipotezė, kad vaikų dalyvavimas tęstinės katechezės veikloje stiprina jų Šv. Mišių liturgijos prasmės suvokimą bei norą įsijungti į Bažnyčios bendruomenę, pilnai pasitvirtino. Svarbiausios darbo išvados yra sekančios: 1. II Vatikano susirinkimas krikščionis pasauliečius pakvietė atnaujinti pirmųjų krikščionių laikų (Apd 2,42-47) atsakingą buvimą Bažnyčios misijoje. Tai įmanoma gyvai bendraujant su Jėzumi Eucharistijoje – per Jį, su Juo ir Jame. 2. Ypatingai svarbu nepalikti vaikų vienų sekuliarios visuomenės apsuptyje po Pirmosios Komunijos. Šis vaikų amžius iki Sutvirtinimo sakramento priėmimo yra labai opus. Šiuo laikotarpiu vaikas, tyrinėdamas save, konfliktuoja su savimi ir su aplinkiniu pasauliu. Jis iš naujo pervertina pagrindines vertybes ir pažiūras. Pradeda abejoti iki tol turėtomis idėjomis. Jų socialinė grupė tampa nebe šeima, o bendraamžiai. Jie neigia tai,... [toliau žr. visą tekstą]

This Master‘s degree thesis contains introduction and four main parts. The main analysing issue is why majority of children after their First Communion don’t participate in the Mission of the Church. In the first part is reviewed Catholic Church references regarding importance of regular participating believers in The Mission. In the second part is analyzing necessity of persisting Catechesis for children’s aware participation in Eucharist. In the third part is unclosed children’s psychological – religious development specificity in their spiritual education. The fourthly part mainly is an investigation and consideration of quantitative research to verify hypothesis how children’s involvement in continue Catechesis would reinforce their understanding of the Mission liturgy meaning and increase their desire to integrate in the Church community. Conclusions are listed in the end. The main of them are following: 1. The Second Vatican City Convent invited all Christians to renew the old Christian times’ responsible participation in the Mission of the Church. This is possible through the Eucharist (through Him, with Him and within Him). 2. It is especially important not to leave the children surrounded by secular society after the First Communion. The child’s age before the Confirmation is very problematic. During this period the child starts to explore himself or herself and by doing so appears to be in conflict with himself or herself as well as the surrounding world. The child... [to full text]

Kariuomenė visada buvo ir yra svarbi valstybės dalis. Lietuvai tapus NATO ir Europos Sąjungos nare kinta ne tik šalies identitetas, bet ir kariuomenės struktūra. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje vyksta pirmasis esminis transformacijos procesas, t.y. atsisakant šauktinių galutinai pereinama prie profesinės karo tarnybos (toliau PKT). Atsiranda poreikis kalbėti apie Lietuvos kariuomenės transformaciją ir naują propagandos strategiją. Todėl atlikto tyrimo problema yra: kaip kartu su vykstančia Lietuvos kariuomenės transformacija kinta kariuomenės propagandos subjekto konstravimo strategija? Pirmiausiai darbe aptariama propagandos samprata ir jos santykis su kultūrą, analizuojama mito samprata ir jo vaidmuo propagandos kontekste. Kariuomenės propagandai būdingų mitų analizė, atlikta empirinėje darbo dalyje, leidžia suprasti kariuomenės propagandos konstruojamo subjekto istorinį, sociokultūrinį kontekstą. Šio darbo objektas yra Lietuvos kariuomen÷s propagandos subjekto konstravimo strategija. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos kariuomenės propagandos subjekto konstravimo strategiją. Empirinėje darbo dalyje, remiantis verbaliniu, akustiniu, vizualiniu ir dalyvaujančiu – mišriu principais atlikta kariuomenės propagandos turinio analizė. Nagrinėdama kiekvieną iš minėtų principų rėmiausi mitiniais, nuotykių ir įdomaus gyvenimo būdo galimybių, finansiniais, profesinių galimybių argumentais. Siekdama geriau suprasti kaip kariuomenės propaganda įtakoja asmenis pasirinkti PKT kario... [toliau žr. visą tekstą]

The Military has always been an important part of the Lithuanian State. After independence and the joining of NATO and the EU not only is Lithuania changing but so are the structure and relation of the military to the state and to the people. This is never more so evidenced than when the military was transformed into a voluntary professional army. So the demand to talk about Lithuanian military transformation and new propaganda’s strategy appears. The problem of my research is to show how Lithuanian military transformation to a professional military in the current cultural milieu, described above has influences the propaganda tools used to recruit Young Lithuanian men and women into military service. Thus this participant applied anthropology study focuses on the nexus, the point of interaction between a newly transformed institution of the state (the military) and the people who are to become the functioning members of that institution. Of necessity I discuss the conception of propaganda and its relation with culture. I also analyse the conception of myth, particularly of the heroic figures of Lithuanian history and legend that have defended Lithuania from her enemies and the part these myths play in the propaganda context. How, if at all, are myths used in the construction of images that attract Lithuanian citizens to seek a career in the military? The object of the research is to study this propaganda, who it is intended to attract, and if it succeeds in doing so, and what... [to full text]